Mano vyras mėgsta pagrybauti. Tačiau po šio savaitgalio grybavimo jau ir pats nebežino, ar norės dar keliauti į mišką.
Nuvažiavome pas uošvius, kurie yra užkietėję grybautojai. Todėl išvyko visi laimingi su vyru į mišką rinkti gamtos gėrybių.
Grybavo, smagiai leido laiką, virė sriubą miške, stovyklavo. Tačiau visas smagumas baigėsi grįžus namo ir nusirengus. Tiek prilindusių erkių dar gyvenime neteko matyti! Suskaičiavom septyniolika!
Nors buvo ir pasipurškęs atbaidančiais repelentais, ir apsirengęs, „apsimuturiavęs“ nuo galvos iki kojų.
Buvo baisu, kai reikėjo jas visas traukti. Net rankos drebėjo. Drebam, kas bus dabar. Juk erkių tiek įsisiurbė, galėjo būti ir užkrėstų, platinančių Laimo ligą ar encefalitą.
Negalvojau, kad tokie dalykai miške vyksta... Šuo irgi grįžo su tiek erkių, kad jau nebeskaičiavom. Vien jau mašinoje, kur šuo sėdėjo, ropojo erkės ant sėdynės kaip kokios maistinės muselės.
Nesuvokiama, kiek erkių tyko miške! Vyras jau bijo ir į miško pusę pažiūrėti, ir kitiems nepataria. Spjovė ant visų miško gėrybių...
Nesuvokiama, kas čia vyksta. Ar čia dėl klimato atšilimo taip? Seniau tikrai tiek erkių nebūdavo. Erkės net nebuvau mačiusi iki paauglystės. Bet dabar atrodo, kad situacija yra nebevaldoma. Kokias kraujasiurbių atakas tiems vargšams miško žvėrims tenka atlaikyti?