Tokiems Kinijoje pastatytiems objektams trūksta išsamios ir kokybiškos kritikos, nes ten paprasčiausiai sunku nusigauti. O ir susigaudyti, kas yra kas, didesniame nei visos Baltijos šalys mieste Šendžene nelengva.
Žinojimas, kad nedaug kas pamatys tuos projektus, kai kuriems architektams kelia pagundą pameluoti ir ar bent nutylėti apie savo darbus.
Ir kuo didesni projektai, tuo didesnis melas. Mano aplankytame 14 milijonų gyventojų turinčiame Šendžene savo ryškias žymes paliko vienas garsiausių šių dienų Jungtinių Amerikos Valstijų architektų Stevenas Hollas, įtakingiausias architektų biuras pasaulyje olandų OMA bei lietuvių kilmės italų garsenybė Massimiliano Fuksas.
Bene įspūdingiausias iš šių projektų yra vos prieš porą mėnesių baigtas stiklo ir metalo statinys – Šendženo biržos pastatas (autoriai – OMA).
Architektūros dievuko Remo Koolho vadovaujamas biuras OMA veikia ir Kinijoje. 2012 metais jie baigė savo žymiausią darbą – Kinijos centrinės televizijos biurų pastatą (CCTV), dėl kurio net atsisakė dalyvauti Niujorke sugriautų bokštų dvynių atstatymo projektų konkurse.
O netrukus OMA pradėjo projektuoti Šendženo biržos pastatą. Biuras liko ištikimas savo idėjoms ir stiliui, kuris yra neatsiejamas nuo diagramų. Rezultatas – labai aiškus, švarių formų dangoraižis, kurio pagrindinis išskirtinumas – 36 metrus nuo žemės iškelta 4 aukštų platforma.
Sukurti tokį įspūdingą iškeltą tūrį architektus įkvėpė kylančios biržos akcijų kreivės. Bet svarbiausia – pakėlus platformą, po ja atsiranda daug viešosios erdvės. Tai nauja idėja, nes paprastai dangoraižiai užima daug ploto ant žemės – net ir mums gerai pažįstamas Audriaus Ambraso kolektyvo projektuotas „Swedbank“ biurų pastatas Vilniuje turi tokią platformą, ant kurios suprojektuota viešoji terasa.
Todėl toks olandų sprendimas nuolat giriamas, mat pakėlus tūrį nuo žemės išlaisvinama erdvė, pastatas kviečia žmones ir reaguoja į miesto audinį. Bet štai čia ir prasideda melas.
Išlipus iš metro tenka nepatogiai užlenkti galvą, nes pastatas visiškai prie metro stoties. Jeigu kiltų noras apžvelgti visą dangoraižį, reikėtų kirsti didžiulę medžiais apjuostą gatvę – pėstiesiems ši teritorija nėra pritaikyta.
Judant pastato link atrodo, kad kažkas negerai, didžiulė artėjanti kabanti platforma sukuria jausmą, lyg pats po truputį pradėtum trauktis. Bet europiečiams neįprasti dydžiai Azijoje yra natūralus reiškinys.
Priėjus dar arčiau, mano nuostabai, nėra jokios viešosios erdvės, kuri turėtų būti pagrindinė šio pastato idėja.
Po didžiule platforma tiesiog pastatyta dar viena dangoraižio platforma, apie kurią pasaulio spaudoje nutylima. Oficialiose šio pastato nuotraukose gudriai parinkti kadrai, kurie to neakcentuoja.
Po pastatu egzistuoja šiokia tokia viešoji erdvė, bet realybėje ji mažai kuo skiriasi nuo įprastų dangoraižių, tad visos kalbos apie naują idėją, kaip gali būti kuriami dangoraižiai, yra melas.
Mitas apie naują viešąją erdvę žlunga ir bandant patekti į pastatą.
Nors galimybė turėtų būti, jis apsuptas apsaugininkų, o jų veidų niūrumas priverčia jaustis taip, lyg bandyčiau ką nors pavogti.
Tačiau net jei ir pagrindinė pastato idėja neatitinka tikrovės, dangoraižis jokiu būdu nėra prastas. Jis net puikus.
Toks tiesmukiškas, grubus pastato braižas labai tinkamas Kinijai, kurioje kiekvienas naujas geras projektas bus nukopijuotas ir nemokšiškai perstatytas bent 5 kartus.
Ne išimtis ir šis projektas – jo kaimynystėje jau galima išvysti bent du plagiatus. Šendženo biržos pastatas yra tarsi šablonas, kurį lengvai galima nusižiūrėti, pakeisti, pastatyti kitur ir turėti gana neblogą kopiją.
Kad ir kaip grubiai šis kūrinys atrodo iš toli, priėjus arčiau jo linijos sušvelnėja. Mat visas fasadas yra iš tuščiavidurės matiniu stiklu padengtos metalo konstrukcijos, ir tik būdamas šalia pamatai, kad konstrukcija lengvai peršviečiama.
Galima tik spėti, kaip keičiasi atmosfera pastato viduje dienos metu. Darbo aplinka turėtų būti tikrai išskirtinė. Vakarinės saulės apšviestas fasadas pradeda ypatingai spindėti – tai jį išskiria iš aplinkinių statinių.
Truputį liūdna, kad tokio lygio architektų biuras šį vieną garsiausių pasaulyje pastarojo meto biurų pastatų pateikia iškreipdamas tiesą ir akcentuodamas nebūtus dalykus.
Tačiau tai, matyt, vadinama šventu melu. Turbūt ne tiek svarbu, koks pastatas yra realybėje, svarbiau, kaip jį įsivaizduoja pasaulis. Neabejotinai jis bus kopijuojamas, idėjos bus panaudotos kituose projektuose ir galbūt kam nors išties pavyks sukurti tai, ko OMA nepavyko.
Patinka straipsnis? Apsilankykite mūsų „Facebook“ paskyroje ir pasidalinkite su draugais.