Benamius ruošiasi apgyvendinti reklaminiuose stenduose

Benamių ar sunkiai besiverčiančių ir už būstą negalinčių susimokėti žmonių skaičius – opi problema visame pasaulyje. Viena išeičių suteikti namus gatvėje gyvenantiems žmonėms yra socialinių būstų kūrimas, tačiau tai lėtas ir brangus procesas. Ką daryti, kad situacija būtų kitokia? Originalų sprendimą sugalvojo projekto „Gregory project“ autoriai Slovakijoje, Banska Bistrica miestui siūlydami socialinio būsto idėją iš lauko reklamų stendų. Tačiau ar toks projektas pasiteisintų Lietuvoje ir kaip atrodytų gyvenimas reklaminiame stende, klausia  „Lietuvos ryto“ dienraštis. 

Daugiau nuotraukų (1)

Erika Bružaitė

Aug 6, 2014, 9:43 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 12:19 PM

Kaip tai įmanoma?

Reklaminių stendų automagistralėse apstu, ką jau kalbėti apie prikimštas pakeles miestuose, taigi „Gregory project“ autoriai, sumanė išradingai panaudoti erdvias pakeles ir reklamas nedidelių namų statybai. Slovakų siūlomo projekto socialinis būstas būtų trikampio formos, kurio dvi sienas dengtų lauko stendų reklamos. Įėjimas į šį neįprastą namą suprojektuotas iš trikampio apačios, o nediduko būsto vidaus erdvė padalinta į dvi dalis. Pirmajame – įėjimas, virtuvė su nedideliu stalu, laiptai pakilti į aukščiau grindų esančią lovą, o po laiptais ir lovos pakyla – erdvė daiktams susidėti. Antrojoje dalyje – vonios kambarys, kuriame įmontuota kriauklė, tualetas ir dušo kabina.

Suskaičiuoti benamius - keblu

Ne tik Banksa Bistrica mieste, bet ir Vilniuje benamių ir itin vargingai gyvenančių žmonių tikrai netrūksta. Savo ruožtu, Vilniaus miesto savivaldybė jau antrus metus bando benamius ir elgetaujančius asmenis registruoti tam tikroje bazėje, kurioje šiuo metu įrašyti 1200 asmenų „Benamių ir elgetaujančių žmonių skaičių pavyko suskaičiuoti, kai jie vienaip ar kitaip pasinaudojo socialinėmis paslaugomis, kurias teikia Vilniaus miesto savivaldybė“, - pasakojo Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus pavaduotoja Birutė Stankevičienė.

Tokios paslaugos yra nemokamas maitinimas, nakvynė, pirties talonai, gydytojo konsultacijos ar pašalpa asmens tapatybės dokumentui įsigyti. Tačiau, svarbu pažymėti, jog ne visi socialinėmis paslaugomis besinaudojantys žmonės yra tikrąja to žodžio prasme benamiai, kai kurie iš jų savo gyvenamąją vietą priregistravę savo giminaičių, tėvų ar pažįstamų adresais, kiti turi savo būstus. Tokius asmenis įrašyti į socialinio būsto eilę galima tik tokiu atveju, jei žmogui priklauso ne daugiau kaip 10 kv.m gyvenamojo ploto. Tačiau, pasak savivaldybės atstovės, ne visi benamiai nori socialinio būsto – juk gyvenant tokiame būste reikės mokėti už komunalinius patarnavimus, vadinasi teks dirbti.

Socialinio būsto laukia arti 7 tūkst.

Šiuo metu socialinio būsto Vilniaus mieste laukia beveik 7 tūkstančiai žmonių, toks skaičius žmonių sudarytų beveik visą Pasvalio miestelį, tai reiškia, jog gatvėje, itin mažuose būstuose ar apskritai vargingai gyvenančių žmonių sostinėje yra tikrai nemažai. Tokį laukiančiųjų sąrašą sudaro jaunos šeimos, daugiavaikės šeimos, neįgalios šeimos, į bendrąjį sąrašą įtraukti amenys, našlaičiai ir socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į būsto sąlygų pagerinimą. Praėjusiais metais savivaldybė laukiantiesiems išnuomavo 24 butus, užpraeitais dvigubai daugiau – 53 butus.

Nors laukiančiųjų skaičius siekia beveik septynis tūkstančius asmenų, šiuo metu Vilniuje yra tik 3730 apgyvendintų socialinių būstų, netrukus išnuomoti ruošiami 18 butų, kitais metais planuojamas baigti statyti namas Linksmojoje gatvėje, šis namas turės 79 butus. Taip pat, toje pačioje gatvėje yra suprojektuoti dar du namai, tačiau kada jie bus statomi, priklausys nuo to, kiek socialinio būsto plėtrai lėšų skirs Vyriausybė. Išlaikymas už reklamos pinigus

Galutinė statybų kaina „Gregory projcet“ pastatui iš reklaminių stendų dar nėra apskaičiuota, tačiau ko gero ji būtų mažesnė, nes būsto išlaikymą didžiąja dalimi konpensuotų pajamos gautos už reklamą. Idėjos sumanytojai planuoja, jog tokio būsto administravimas kainuotų apie 4000 eurų per metus (13 811 Lt), o pajamos gautos už reklamą – 3600 eurų per metus ( 12 430 Lt), vadinasi per mėnesį būstas kainuotų tik 33 eurus (114 litus). Jie taip pat preliminariai skaičiavo: jei elektros, kuri naudojama reklamos stendams apšviesti naktį kiekis būtų optimizuotas, taip būtų sutaupoma, nes jo pakaktų apšviesti ir būsto vidų.

Pajamos už reklaminius stendus Lietuvoje yra ne ką mažesnės, nei Slovakijoje, pavyzdžiui viena iš lauko reklamas gaminančių ir stendus nuomojančių įmonių „Neoreklama“ pripažino, jog įvairioms kompanijoms tokia reklama miestuose ar automagistralėse atsieina tikrai nepigiai, tačiau pasak atstovų, kompanijos noriai renkasi tokio tipo reklamą, nes ji labiau pastebima ir dažniausiai stovi nuo mėnesio iki pusės metų. „Reklaminių skydų nuomos kainos skiriasi priklausomai nuo jų dydžio, jos svyruoja nuo 1800 iki 3500 litų už mėnesį miesto teritorijoje, o automagistralėse nuo 1300 iki 10 000 litų“, - pasakojo „Neoreklama“ projektų vadovė Asta. Į įmonės siūlomas kainas įeina ir reklaminio plakato montavimo, priežiūros ir apšvietimo paslaugos. Tokie stendai būna įvairaus dydžio nuo 135 iki 500 kv.m pločio.

Ar toks projektas pasiteisintų?

„Slovakų projektas yra tikrai įdomus, tačiau tik reklaminis. Mūsų sąlygomis, įgyvendinti jį nėra labai realu, nes žiemos šaltos, taigi namai turi būti šilti, atitinkamai jų statybos kaina bus brangesnė, nei daugiabučio namo“, – nuomonę išreiškė B.Stankevičienė.

Pasak pašnekovės, dauguma tokių stendų yra automagistralėse, kur oro užterštumas didelis, taigi nežinia ar ten pavyktų gauti leidimus gyvenamųjų namų statybai. Taip pat abejotina, ar pavyktų išspręsti saugumo klausimą, nes tvoros prie pat kelio pastatyti negalima, be to reikia pasirūpinti galybe kitų smulkmenų: vieta kur nešti šiukšles, kur statyti dviratį ir panašiai.

Savivaldybės atstovės nuomone, tokių būstų statyba, administravimas bei priežiūra ko gero kainuotų kur kas brangiau nei daugiabučiame name, jos teigimu, reklaminių stendų būstai, negalėtų atlikti ir nakvynės namų funkcijos. „Idėjų apie alternatyvius socialinių būstų projektus tikrai yra, savivaldybė planuoja statyti namus, kuriuose būtų panaudoti atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – teigė B.Stankevičienė.

Daugiau apie architektūrą rasite mūsų "Facebook" puslapyje!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.