Išvyskite: pirmą kartą atvertas istorinis Trakų Vokės dvaras

Penktadienio vakarą pirmą kartą po daugiau nei dešimties metų plačiajai visuomenei atidaromas Trakų Vokės dvaras, kadaise priklausęs grafams Tiškevičiams. Šiais metais iš tinkamai neprižiūrėjusios bajorų karališkosios sąjungos, dvarą perėmusi Vilniaus miesto savivaldybė surengė įspūdingą šventę vilniečiams ir miesto svečiams: vyko valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro eisena, šokių kolektyvų pasirodymai, surengta šventinė mugė, dvaro atidarymu džiaugėsi ir meras Artūras Zuokas. O svarbiausia – renginio lankytojai galėjo pasivaikščioti po istorinius Tiškevičių rūmus bei pasigrožėti Lietuvos ir užsienio dailininkų parodomis.

Daugiau nuotraukų (1)

Erika Bružaitė

Sep 5, 2014, 10:01 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 5:50 PM

Simbolinis atidarymas

Kituose Trakų Vokės dvaro priestatuose, tačiau ne pačiuose rūmuose, jau vienuolika metų vyksta dailininkų tapybos plenerai ir per visus tuos metus kiekvienas renginiuose dalyvavęs dailininkas turėjo garbės padovanoti po vieną savo paveikslą dvarui, šiandien surinkta apie 180 autorinių darbų. Penktadienio vakarą surengta paroda dvare – būtent šių dailininkų darbų ekspozicija, tarp jų demonstruojami ir dviejų garsių menininkų Trakų Vokės gyventojų Ojaro Mašidlausko ir Romo Žmuidzinavičiaus – kūriniai.

„Savivaldybei perėmus dvaro globą jis tapo viešąją įstaiga ir nuo šiol čia vyks meno parodos, kuriose galės lankytis visi panorėję“, - kalbėjo projekto globėja, Vilniaus miesto tarybos narė Nijolė Jagelavičienė. Šiuo metu planuojami dvaro rekonstrukcijų darbai dar neprasidėjo, nes negautos ES lėšos, todėl objekto atidarymas visuomenei yra simbolinis, tačiau tikimasi, jog čia organizuojami renginiai pritrauks lankytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Rekonstrukcija vyks trimis etapais

Planuojama Trakų Vokės dvaro rekonstrukcija turėtų vykti trimis etapais: sutvarkant pagrindinį dvaro pastatą, kurio plotas siekia net 2300 kv. m, taip kitų 17 pastatų esančių teritorijoje, bei šimtametį dvaro parką. Dvaro rūmus norima paversti meno erdve, svarstoma būsto rūsyje įrengti kino salę ar fotostudiją. „Šis dvaras naudojamas pasaulinio garso filmų kūrimui, jis mėgstamas tiek režisierių, tiek operatorių, todėl svarstėme čia įkurdinti ne tik erdvę dailei, bet ir kinui“,- pasakojo N.Jagelavičienė.

Kitose rūmų erdvėse planuojama rengti koncertus, penktadienio vakarą čia vyko diskoteka jaunimui, tačiau ateityje norima čia organizuoti kamerinės muzikos gerbėjų susibūrimus. „Rūmai turi tris erdvias sales: baltąją, geltonąją ir raudonąją, jos visos užima po 100 kv.m plotą, tad didelių koncertų čia rengti negalėsime“, - teigė pašnekovė. Taip pat svarstoma vieną kambarį skirti mero rezidencijai, kurioje jis galėtų priimti svarbius svečius ar rengti miesto tarybos posėdžius.

Norima įrengti dvaro kaimelį

Išskirtinis garsaus kraštovaizdžio architekto kurtas dvaro parkas ir dabar yra reprezentatyvus, tačiau norima ne tik atgaivinti čia želinčią augmeniją, bet ir pastatyti daugiau suoliukų, aptverti parką tvora, restauruoti dvaro vartus, atkurti takelius, apžvalgų aikšteles ir tvenkinius.

„Grafas Tiškevičius buvo labai atviras ir norintis bendrauti, jis buvo įsirengęs net šalia esančio geležinkelio sustojimą, kad keliaujantys galėtų užsukti į dvarą ir nusipirkti jo tvenkiniuose auginamų upėtakių“, - pasakojo N.Jagelavičienė. Todėl norima ir trijuose esančiuose tvenkiniuose užveisti žuvis, jas pardavinėti ar net įrengti žuvies restoraną. Planuojama įkurti tarsi atskirą dvaro kaimelį, kuriame būtų spaudžiamas sūris bei kepama duona, taip pritraukiant dvaro lankytojus.

Valdant Tiškevičiams dvaras klestėjo

Trakų Vokės dvaras įkurtas dar XIX a. pabaigoje pagal italų architekto Leonardo Markonio projektą. Tačiau prabangus būstas ne visuomet priklausė grafams Tiškevičiams, kilmingoji šeima pastatą įsigijo iš Trakų maršalkos Liudviko Dombrovskio. Valdant Tiškevičiams dvaravietė klestėjo – buvo įkurtas didžiulis 23 hektarų parkas, jame augo įvairūs žolynai, buvo pastatytas šiltnamis, pavėsine, veikė sudėtinga vandens sistema, pastatytos statulos.

Dešinėje parko pusėje buvo pasodinti du lapuočių medžių tuneliai, įrengta koplyčia ir pseudogotikinio stiliaus purpuriniai vartai. Taip pat teritorijoje stovi gotikinio stiliaus koplyčia su keturiomis skulptūromis, įvairiaspalviais langais, ant kurių buvo Šventojo Rašto citatos. Ši vieta taip pat yra ir kilmingųjų Tiškevičių mauzoliejus.

Dvaro rūmų vidus tviskėjo prabanga – nuo pat prieškambario tęsėsi garsių dailininkų paveikslų galerija, stovėjo įmantrūs baldai. Ne tik prieškambaris, bet ir visos dviejų aukštų rūmų sienos buvo nukabinėtos vertingais paveikslais bei drobėmis iš Paryžiaus. Visi šie daiktai priklausė Mykolo Tiškevičiaus meno kolekcijai.

Dvaras apleistas tarybiniais laikais

Antrojo pasaulinio karo metais Trakų Vokės dvare apsigyveno kolonistai iš Olandijos, o karui pasibaigus – 1945 metais jis tapo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos vila, o vėliau Dontuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu.

Sovietmečiu nuspręsta rūmus restauruoti – buvo įvesta nauja šildymo sistema, tačiau pradėjus restauracijas nebeliko vertingų dailininkų darbų, gobelenų baldų ir dvarą puošusių skulptūrų. Keletą metų niekas nesirūpino dvaru, tačiau 1970 – aisias buvo atkurti kai kurie interjero elementai.

Neprižiūrėta ir perleidus bajorams

Daugiau nei prieš dešimt metų vyriausybės nutarimu Trakų Vokės dvaras buvo perleistas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai. Sąjunga istoriniu pastatu ir parku turėjo rūpintis 99 metus ir dvaro rekonstrukcijoms buvo gavus 2,2 mln. litų. Už šiuos pinigus turėjo būti atliktas šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų rekonstrukcijos, pastatyta katilinė.

Tačiau ne visi numatyti darbai buvo atlikti ir prieš keletą metų iškelta baudžiamoji byla bajorų sąjungai už iššvaistytus renovacijos pinigus. Skaičiuojama jog dingo apie 800 tūkst., o dvarui padaryta 133 tūkst. litų žala. Prieš metus Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga kreipėsi į Vilniaus savivaldybę prašydami perimti dvaro globą.

Darbai gali užtrukti 15 metų

Vilniaus savivaldybės skaičiavimu rekonstrukcijos kainuotų 80 mln. litų, didžiąją dalį šių lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, pagal ES finansavimo sutartis 15 proc. šios sumos turėtų skirti Vilniaus savivaldybė, t. y. 12 mln. litų. „Didžiausias šių metų darbas – tikslaus projekto sudarymas ir jo perdavimas ES fondams, jei gausime norimą sumą, tuomet jos užteks rekonstravimo darbams net 15 metų“, - kalbėjo N.Jagelavičienė.

Daugiau apie architektūrą - mūsų  „Facebook“ paskyroje!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.