„Viena vertus, džiugu, kad atsiranda daugiau erdvių koncertuoti, tačiau architektūrine prasme šie statiniai nėra tinkami gilias muzikos tradicijas turinčiam miestui“, - sakė Šv.Kristoforo statulėle už nuopelnus Vilniui apdovanotas architektas.
„Compensa" - tai tik dar viena dėžė, nepritaikyta koncertams“, - piktinasi ir sostinės muzikų šeimyna.
Paskutinę 2014 metų dieną surengtas iškilmingas „Ozo“ prekybos centro ir „Siemens“ arenos kaimynystėje pastatytos šios koncertų salės atidarymas. Akustinės muzikos koncertų čia gali klausytis net iki 3500 žmonių.
Jau dabar žadama, kad šioje salėje 2015 metais koncertuos ne vienas įžymus Lietuvos ir užsienio atlikėjas, vyks įvairūs renginiai: miuziklai, spektakliai, klasikos bei roko muzikos koncertai. Salė, pastatyta už privačias lėšas, bus pritaikyta ir televizijos projektų filmavimams.
Kiek anksčiau, spalio mėnesį, privati klasikinės muzikos koncertų erdvė su prestižiškiausiu fortepijonu „Steinway & Sons“ įkurdinta Gariūnų verslo parke. Salė yra tik su viena atramine siena ir gali būti bet kada sumontuojama ir išmontuojama.
Koncertams nevykstant apie šią salę byloja tik parketo grindys, pakyla ir minėtas fortepijonas. Prieš renginius salė atgyja: čia sustatomos 225 kėdės, pati erdvė atskiriama specialiomis akustinėmis garso nepraleidžiančiomis užuolaidomis.
Gariūnų verslo parke esančią privačią koncertų salėje koncertavęs pianistas Kasparas Uinskas buvo maloniai nustebintas tiek ten stovinčiu pianinu, tiek akustika.
„Tai, kad koncertų salės atsiranda tokiose netikėtose vietose kaip Gariūnai ar Šnipiškės, tik parodo, kad tokios paskirties objektų reikia. Bet ar šios salės yra tokios, kokių reikia Vilniui? - svarstė A.Ambrasas. - Šios salės – tai tik iš bėdos pritaikomos erdvės. Tiesa, „Compensa“ salės dar nemačiau.
Gal joje gali vykti geri akustinės muzikos koncertai, tačiau nuotraukose ji atrodo kaip prastas architektūros kūrinys.“
Teisinga - tik viena
A.Ambrasas įsitikinęs, kad koncertų salė yra vienas svarbiausių objektų, reprezentuojančių valstybę. Todėl ją statant turėtų būti atsižvelgta į viską: pradedant salės vieta mieste, svarba, architektūrine išraiška ir baigiant vidaus erdvėmis.
„Kol kas Vilniuje yra tik viena teisinga koncertų salė. Tai – Nacionalinės filharmonijos salė, tačiau ji yra per ankšta sostinei. Gerų erdvių akustiniams koncertams galima rasti bažnyčiose, bet jose telpa nedaug žmonių. O Vilniaus kongresų rūmų koncertų salė nėra koncertams pritaikyta erdvė. Jos tūris per mažas akustikai.
Gausiai pristatytose arenose be specialaus įgarsinimo akustinės muzikos koncertų negirdėtum. Daugiau salių neturime“, – įvertino architektas.
Jis neabejoja, jog atsiradus „Compensa“ ir Gariūnų verslo parko salėms, kalbos, kad miestui reikia kokybiškos salės, greičiausiai nutils. „Patenkinus fizinį poreikį lyg ir galima sakyti: „Na va, padarėme paprastai ir nieko daugiau nebereikia“, - apgailestavo architektas.
Tarsi nuspėdama jo mintis, Kultūros ministerijos strateginio planavimo ir kontrolės departamento direktorė Eglė Saudargaitė neslėpė „kultūros lauko“ pozicijos: „Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, jog statytų naujus objektus turėdama tiek daug apleistos infrastruktūros“.
Nauja pasaulinių standartų koncertų salė sostinėje, apie kurią seniai svajoja visi, surytų vos ne pusę visų europinių kultūrai skirtų lėšų.
Kas tiktų Vilniui?
Tad kaip gi turėtų atrodyti ir kiek kainuoti Vilniui tinkama koncertų salė?
„Tai turėtų būti maždaug 1500 -1800 vietų dydžio salė ir kiekvieną šią vietą koncerto garsas pasiektų be jokio papildomo įgarsinimo“, – paaiškino A.Amrasas.
Yra ne vienas būdas, kaip padaryti, kad salėje gerai sklistų garsas. Vienas tokių – vadinamos batų dėžės proporcijos, kai scena yra salės gale. Kitas būdas – orkestrą įkurdinti salės centre. Taip, pasak architekto, garsui būtų sumažintas atstumas iki tolimiausio taško.
Teisingai įrengta koncertų salė galėtų būti pritaikyta netgi skirtingų kūrinių atlikimui, kai šiek tiek keičiant atspindinčius ar sugeriančius paviršius, tarkime, užtraukiant kurias nors užuolaidas, pažeminant dalį lubų ar atidarant tam tikras angas galima suformuoti vis kitokį akustinį balansą.
Ne mažiau svarbus ir koncertų salės įvaizdis bei vieta mieste. Pernai atsiradusių koncertų erdvių vietas A.Ambrasas pavadino šalutinėmis. Nepritaria jis ir vienos iniciatyvinės grupės siūlymui statyti koncertų salę ant sostinės Tauro kalno.
Kiek anksčiau architektas portalui lrytas.lt minėjo, kad geriausia vieta tokiam objektui atsirasti būtų Gedimino prospektas, Lukiškių aikštės prieigos.
„Čia ji būtų gerai pasiekiama, atgaivintų Gedimino prospektą, negrįžtamai išnaikintų sovietmečiu suformuotą totalitarinį aikštės įvaizdį ir padėtų sukurti naują Lukiškių aikštės erdvę bei turinį“, – sakė architektas.
Per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje nebuvo pasistatyta nė viena koncertų salė ar teatras.
O štai latviai net sunkmečiu investavo lėšas į Nacionalinės koncertų salės statybą. Lenkijoje, įsisavinus ES paramą, vien praėjusiais metais duris atvėrė įspūdingos koncertų salės Krokuvoje, Katovicuose, Ščecine. Šį vasarį bus atidarytas modernus Nacionalinis muzikos forumas Vroclave.
Bet lietuviai pasirinko kitą kelią – išdalyti pyragą (ES struktūrinių fondų paramą skirtą kultūrai) po kąsnelį šimtams objektų, tarp jų – ir puikiai išsilaikiusiems, neseniai atnaujintiems, matyt, taip tikintis pagerinti visuomenės dalyvavimo kultūroje rodiklius, vienus žemiausių Europoje.
O statybos esą – kita daina, už ją atsakingi politikai.
Skaičiuojama, kad salė galėtų kainuoti apie 85 mln. eurų.
Įspūdingiausios pasaulio koncertų salės
Įspūdingiausios pasaulio koncertų salės pasižymi ne tik puikiomis akustinėmis savybėmis, bet ir užburiančia architektūra. Jose kuriama šventė tiek ausims, tiek ir akims.
Hamburge įsikūrusi kompanija „Emporis“, renkanti įvairiausius statistinius duomenis apie pasaulio pastatus, neseniai paskelbė penkiolika įspūdingiausių pasaulio koncertų salių.
„Šiais laikais koncertų salės turi nuostabią architektūrą, todėl prieš užimdami savo vietas klausytojai gali pasigrožėti ir nuostabiais vaizdais. Koncertų salės turi išskirtines žvilgsnį prikaustančias formas, spalvas ir medžiagas“, – rašoma „Emporis“ puslapyje.
Į įspūdingiausiųjų koncertų salių penkioliktuką buvo įtrauktas Azerbaidžano sostinėje Baku esantis Heidaro Alijevo kultūros centras. Šis baltas banguojančių formų pastatas, kuris atrodo tarsi įsiliejęs į kraštovaizdį, laikomas ypatingu koncertams skirtu statiniu.
Sąraše puikuojasi ir Vokietijos sostinės Berlyno filharmonija, baigta statyti 1963 metais, taip pat antrojo pagal dydį Brazilijos miesto Rio de Žaneiro kultūros kompleksas „Cidade Das Artes“ bei Singapūro Esplanados koncertų salė. Penkioliktuke yra po dvi JAV ir Ispanijoje esančias koncertų sales. Tarp jų – Los Andželo Walto Disney koncertų salė, kurios banguotos viena ant kitos sukrautos metalo plokštės pastatui suteikia nežemiškos išvaizdos.
Stebina nebent tik tai, kad į šį penkioliktuką neįtraukta įžymusis Sidnėjaus operos teatras. Bet sąrašo rengėjai jį pamini, iliustruodami, kaip ilgai gali užtrukti tokio įspūdingo architektūros stebuklo gimimas.
Sidnėjaus operos teatro statybos užtruko 14 metų, Hamburgo Elbės filharmonija statoma jau devynerius metus ir bus pabaigta statyti tik 2016 metais. Įspūdingiausios pasaulio salių nuotraukos - mūsų galerijoje.
Daugiau statybų ir architektūros - „Facebook“!
