Sutapo požiūriai
Gyvenamojo namo projektą ir interjerą kūrusi architektų komanda iš studijos „Studija lape“ džiaugėsi, kad tik pradėjus kalbėti apie būsto idėjas su užsakovais, jų nuomonės ir vertybės sutapo. „Kai kurie klientai ateina su jau paruoštais būsto projektais, tačiau šie žmonės neturėjo jokio projekto, tik gražų didelį sklypą su ežeru“, – prisiminė „Studija lape“ vadovas Tomas Lapė.
Kuriant būsto projektą, architektai stengėsi jį pritaikyti čia esančiam kraštovaizdžiui, taip pat atspindėti ir savininkų gyvenimo būdą, išryškinti tai, ką jie vertina. Kadangi, čia įsikūrė šeima su jau suaugusiais vaikais, namus norėta paversti savotiška tėviške – erdve, į kurią galėtų sugrįžti visa didelė šeima ir būtų visko, ko reikia patogiam gyvenimui. Pagal senovines tradicijas, namo sklype pasodinta tiek medžių, kiek šeimoje yra vaikų.
Namas – tarsi įsodintas šlaite
Erdvus, šlaituotas sklypas su ežeru ir ne taip toli Vilniaus – dėmesio vertas radinys. Dažniausiai tinkamo sklypo paieškos yra nelengvos ir užtrunka ne mažiau nei pusę metų, kartais – net daugiau negu metus. „Su kiek klientų kalbamės, visi ilgai ieško tinkamo sklypo, tad mūsų kaip architektų užduotis, sklypo formas, šiuo atveju kalvą ir ežerą, priimti kaip duotybę su pliuso ženklu“, – pasakojo T.Lapė. Sklype esantis šlaitas nulėmė būsimojo pastato formą – architektai suprojektavo 420 kv. metrų namą iš dviejų tūrių, vienas tūris atsidūrė kalvos papėdėje, kitas jo viršuje. „Iš abiejų erdvių gali išeiti į lauką, bet viduje esantis pakylėjimas sukuria iliuziją, jog namuose yra antras aukštas“, – teigė pašnekovas.
Panaikintos lauko ir vidaus ribos
Aukštesnysis pastato tūris yra privati erdvė – čia įrengti miegamieji, kurie yra toliausiai visame name. Pastate taip pat yra sporto erdvė, įrengtas vyno rūsys. „Gyvenamąją erdvę stengėmės dematerializiuoti, t. y. vizualiai ir psichologiškai panaikinti vidines ribas tarp interjero ir eksterjero, tam kad būdamas namuose nesijaustum kažkur užsidaręs, kad jaustumeis, jog gyveni gamtoje. Manoma, kad ši idėja mums pavyko“, – pasakojo architektas.
Viduje – dominuoja balta
Prieš ketverius metus šio būsto interjeras susilaukė didelio pripažinimo – jis buvo išrinktas kaip geriausias gyvenamojo namo ir vonios kambario interjeras. „Viduje naudojome daug baltos spalvos, nes ji labiausiai atitinka natūralią saulės šviesą, kuri ir yra gražiausia spalva“,- kalbėjo T.Lapė.
Namuose taip pat gausu didžiulių vitrininių langų, tad būsto šeimininkai beveik visą dieną gali džiaugtis saulės laikrodžiu bei judančiais šešėliais ant grindų. „Pastebiu, jog daugelis neigiamai vertina didžiulis langus, anot jų, tai sukuria nejaukų ir šaltą erdvės įspūdį. Tačiau toks projektavimo sprendimas priimtas, tam kad į namus įsileisti kuo daugiau šviesos ir šilumos“, – dėstė pašnekovas.
Požiūris į modernumą nepakito
Šis modernus projektas įgyvendintas jau prieš kurį laiką – 2011- aisiais metais, tačiau architektas pastebi, jog per ketverius metus mažai kuo pasikeitė žmonių požiūris į modernų būstą. „Nemanau, kad tai yra kažkas blogo, juk vertinimas negali taip greitai pasikeisti. Be to, tam kad vertintum reikia turėti argumentų, o tam kad turėtum argumentus, reikia kalbėti ta pačia kalba. Deja, tačiau šiuo metu dažnai architektūra vertinama emocijomis, o ne argumentais“, – teigė T.Lapė.
Pasak pašnekovo, apmaudu tai, jog vis dar nėra dialogo tarp architektūros kūrėjų ir jos vartotojų. Dažnai kalbėdami apie savo projektus, architektai įvardina formas „pastato idėja buvo kubas“ arba „pastato idėja buvo tiesi linija“, tačiau tai nėra idėjos, o tik priemonės.
„Dėl šios priežasties, matyti ir nėra to susikalbėjimo, nes architektai ir vartotojai kalba skirtingomis kalbomis. Pasitaiko ir taip, kad jie bando primesti savo įsivaizduojamą gyvenimo būdą klientui, o tada toks nesusikalbėjimas virsta abipuse problema“, – pridėjo T.Lapė.
