„Kaip aš dėl to jaučiausi? – perklausė šio namo architektas Alfredas Trimonis. – Niekaip, nes tiesiog neturiu laiko kaip nors ypatingai jaustis.“
Jis neužrietė nosies, nepadidėjo honoraras, nesulaukė pavydo pliūpsnio iš lietuvių kolegų, tiesa, ir sveikinimų nebuvo, nors prestižiniame renginyje A.Trimonis dalyvauja antrus metus iš eilės ir kol kas yra vienintelis lietuvis, patekęs į šį konkursą.
Pernai jo darbas – sostinės verslo centras Pirklių klubas – varžėsi kategorijoje „Nauja ir sena“, šiemet Singapūre, įspūdingame viešbutyje „Marina Bay Sands“, vyksiančiame WAF finale namas TU-14 varžysis kategorijoje „Gyvenamieji namai“.
Tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenantis A.Trimonis pastaruoju metu imasi tik privačių užsakymų, mat pastebėjo, kad komercinių projektų užsakovams dažnai pritrūksta vizijų, kaip galėtų atrodyti jų pastatai, todėl architektūriniams eksperimentams tinkamesnis individualus namas.
„Architektūra – tai gausybė sprendimų. Galima pastatyti vaikams paprastą smėlio dėžę, o galima ją paversti ištisu miestu, lavinimosi, bendravimo, linksmybių vieta. Taip ir dėl kiekvieno objekto – jis arba paprastas, arba ypatingas, – svarstė Alfredas Trimonis. - Jeigu turi idėją, kurią nori įgyvendinti kartu su užsakovais, jeigu sugebi juos įtikinti, kad būtent toks namas jiems labiausiai tiks, tuomet turi galimybę sukurti išskirtinį objektą.
Juk nuo projektavimo pradžios kontroliuoji visą procesą, gali įlįsti į kiekvieną statomo namo kampą, apgalvoti kiekvieną smulkmeną. Pagaliau turi galimybę viską atlikti iki pabaigos.“
Kadangi A.Trimonis dalyvauja visuose darbų etapuose – nuo idėjos iki beveik įkurtuvių („tik projektų nederinu“), vienu metu nesiima daug užsakymų. O šiuo metu, kaip pats sako, yra pasiekęs asmeninį rekordą – turi tris namus Vilniuje (du statomus, vieną – brėžiniuose), dar porą darbų Vokietijoje.
Greičiausiai dabar Lietuvoje galima įgyvendinti bet kokį užsakovo pageidavimą, tad įdomu, ar šiandien vokiečio ir lietuvio namas labai skiriasi?
„Kokybės požiūriu beveik ne, tačiau skiriasi užsakovai. Vokietijoje žmonės labiau žino, ko nori, ir jiems lengviau pavyksta tai išaiškinti, jie nebijo atsiskleisti architektui, nebijo užkabinti filosofinių sprendimų, todėl jų namų interjeruose atsispindi daugiau šeimininkų charakterio, pomėgių. Lietuviai nedrąsiai įsileidžia į savo vidų, bet suprantu, kodėl taip yra.
Vokietijoje dauguma žmonių turtą yra paveldėję, o ne sunkiai uždirbę, jie laisvi, nes nejaučia įtampos dėl rytdienos, darbo vietos, naujų įstatymų... O Lietuvoje? Neįsivaizduoju, kaip turi jaustis žmonės, kurie dar neseniai gyveno taip, kaip mes visi, o dabar gali sau leisti viską arba beveik viską. Juk turi būti labai tvirtas žmogus, kad tokioje situacijoje jaustumeisi laisvas ir atviras, – svarstė architektas. – Mūsų visuomenė kažkodėl įsitikinusi, kad jei turtingas, tai labai svarbus žmogus, visi kiti – lyg ir ne tokie svarbūs. Vokietijoje taip nėra, ten ir mūrininkas save vertina lygiai tiek, kiek ir namo, kurį stato, savininkas. Mūsiškiai statybininkai – nusižeminę, suvargę žmonės.“
Bet architektūroje pinigai nėra svarbiausia – ne vieną kartą pokalbio metu pakartojo pašnekovas. Štai neseniai Vilniuje jis apžiūrėjo kolegų įrengtą namą, kuris šeimininkui kainavo fantastiškai daug – maždaug po 5800 eurų už kvadratinį metrą! Ir ką? A.Trimonis gūžčioja pečiais: kokybiškos architektūros jis ten nerado ir net nesuprato, kur buvo investuota tiek pinigų.
„Maniau, kad jūs – vienas brangiausių architektų Lietuvoje?“ – užsiminiau.
„Baikit, tikrai ne“, – nusišypsojo. Jis kuria namus ir už trečdaliu mažesnę kainą. Tiesa, į šį architektą neverta kreiptis, jei svajojate apie kaimiško stiliaus ar dvarą primenantį namą. Tai šiuolaikiškos architektūros kūrėjas, įdėmiai stebintis ir sekantis visas naujoves.
„Ar jums nepasirodytų keista, jei miesto gatvėje sutiktumėte XIX amžiaus drabužiais pasipuošusią ponią? Taip ir dėl architektūros – gera gali būti tik šiuolaikiška“, – lygino pašnekovas.
Maždaug prieš metus į jį kreipėsi užsakovas, kuris pageidavo iš išorės modernaus, o viduje – itin puošnaus namo. A.Trimonis niekaip nesugalvojo, kaip įmanoma tai suderinti, mat yra įsitikinęs, kad geram interjerui daug daiktų nereikia, juolab įvairios puošybos, todėl atsisakė tokį projektuoti. Tačiau neseniai šis užsakovas sugrįžo, ir jau su kitomis mintimis. Vyksta derybos.
Paprastai nuo pirmojo pokalbio iki pirmųjų namo brėžinių praeina metai – per tą laiką architektas stengiasi kuo aiškiau suprasti žmogaus pageidavimus. Jis atidžiai svarsto kiekvieną namo detalę, kiekvieną jo posūkį, liniją, tačiau tokį kruopštumą užsakovai įvertina kur kas vėliau, bent metus pagyvenę naujame name.
Kalbama, kad A.Trimonio sukurti architektūros projektai išties geba keisti žmonių gyvenimus į gera. Ar gali kūrėjas tikėtis didesnio įvertinimo?
Apie TU-14 pavadintą namą, kuris dalyvauja prestižiškiausiame pasaulio architektūros konkurse ir kuris iš 870 pretendentų pateko tarp 17 geriausių savo kategorijoje. Užsakovas pageidavo 2 aukštų 400 kv. m ploto namo. Architektas užsibrėžė sukurti į dviaukštį nepanašų būstą. Tai įgyvendinti jam pavyko namą suskirsčius į keturis lygius. Pirmas lygis – į žemę nuleistas garažas, kuris jungiasi su holu. Antras lygis – holas, gyvenamasis kambarys su valgomuoju ir virtuve. Trečiame – 1,9 m nuo pirmo lygio grindų iškelta galerija-biblioteka, o 2,6 m nuo trečio lygio grindų – miegamieji, vonios kambariai ir skalbykla.
Labai įdomiai A.Trimonis čia išsprendė natūraulaus patalpų drėkinimo reikalą. Neįprastas kūrinys – stiklinės vandens kolonos – skirtas natūraliai drėkinti patalpas. Į šią vandens kolonų kompoziciją integruoti ir trys biokuru kūrenami židiniai. Visos kolonos apšviestos iš apačios, kelis kartus per parą įsijungia malonus vandens čiurlenimas.
