Gali kaunietį išvyti iš namo ir perkelti į daugiabučių skruzdėlyną, bet ūkininko širdies iš kauniečio neišplėši. Kaip ir nuostatos: mano namai – mano tvirtovė.
Registrų centro duomenimis, trečią šių metų ketvirtį Kaune individualių namų buvo parduota 7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Kitais metais Panemunėje, link Rokų, laukymėje tarp Moliakelio ir Plytinės gatvių, numatoma pradėti 36 individualių namų kvartalo statybą. Šalia Nemuno ir Jiesios upių per dvejus metus turėtų iškilti 80, 100 ar 120 kvadratinių metrų namai su kiekvienam priskirtu 6 arų žemės sklypu.
Tokio pat dydžio, kaip sovietų laikais buvo dalijami kolektyvinių sodų sklypai. Tačiau namai – tikrai nepanašūs į sodo namelius ir nė iš tolo neprimena šiuolaikiškos architektūros.
Atidžiau įsižiūrėjus į kompiuterinį projekto vaizdą aiškėja: taigi čia Nida arba Palanga, perkelta prie Nemuno.
Prie upės – kaip pajūryje
Projektą „Panemunės vilos“ kūręs palangiškis architektas Mindaugas Zabarauskas pripažino: toks ir buvo sumanymas.
Kauno Panemunė tarpukario laikais juk buvo kurortinis priemiestis. Čia vasarnamius ir nuolatinius būstus buvo įsigiję ano meto politikos ir verslo elito atstovai.
Šią vietą ypač pamėgo verslininkai žydai. Buvusių jų namų, dabar jau gerokai apgriuvusių, dar galima pamatyti Vaidoto gatvėje ir aplinkinėse Panemunės gatvelėse.
Kai kurie medinukai įtraukti į kultūros paveldo registrą.
„O kam kauniečiams kasmet traukti prie Baltijos jūros? Tegul įsisavina savo jūrą – Nemuną. Todėl ir pasiūlėme kurortines vilas primenančius namus“, – juokavo architektas M.Zabarauskas.
„Panemunės vilų“ būsimasis kvartalas tikrai mažai primena tarp didmiesčio mūrų įsispraudusius „smetoninius“ tarpukario statinius.
Truputį „nepiktybinio“ kičo, raudonais stogais, nusmailintais bokšteliais, kai kurie – su pajūriui būdingomis vėtrungėmis namai primena panašaus stiliaus būstus, dabar gausiai statomus Kauno rajone.
Vis tiek reikės šiltnamio
Aštraus žodžio kišenėje neieškantis Kauno architektas Audrys Karalius apie „Panemunės vilų“ architektūrą mano gana kritiškai. Ją pavadino „morengine architektūra“.
„Visai nenustebčiau, jei ir Kaune, prieš įsigyjant tokias morengines pilaites būtų reikalaujama praeiti kontrolę – turėti bent jau BMW 5X“, – šmaikštavo A.Kalatius.
Kai užverda naujos statybos, natūralu, atsiranda įvairių, net prieštaringų nuomonių.
„Panemunės vilų“ projektuotojai tačiau pabrėžia siūlantys ne „pliką“ namą, bet su pagalbiniais priestatais: šiltnamiais, malkinėmis, sandėliukais.
Kurortinio stiliaus namai su mažo ūkio priklausiniais sukėlė nevienareikšmių vertinimų socialiniuose tinkluose.
„Facebook“ pasirodė ir kandūs komentarai – kauniečiams siūloma tapti kaimiečiais, šiltnamiai ir malkinės neva jiems svarbiausia.
Bet architektas M.Zabarauskas tikino, kad namas tiktai tada įgyja savo tikrąją prasmę būti šeimininko tvirtove, kai, vaizdžiai tariant, yra kur pasidėti kastuvą, užauginti agurką.
„Kas iš to, kad pastatysi tiktai namą? Gyventojui iš esmės ranka numoti į architektų kalbas apie urbanistinę estetiką.
Jeigu yra sklypas, žmogus norės kažkur pasidėti dviratį, jam reikės ir šiltnamio. Tada statysis pats, kaip išmano. Ir vietoj darnaus vaizdo kvartalo turėsime chaosą“, – aiškino architektas.
Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė teigė, kad netoli Moliakelio gatvės yra net trys vaikų darželiai, prekybos centras Vaidoto gatvėje ranka pasiekiamas.
Apskritai, atidarius naująjį Panemunės tiltą, susiekti su centru tapo paprasta ir trunka ne daugiau kaip 10 minučių, jei nėra spūsčių. O spūstys pakeliui iš centro į Panemunę – gana retas reiškinys.
„Gerai, jei iškils naujas kvartalas, Panemunėje apsigyvens daugiau jaunų žmonių“, – sakė seniūnė.
Statyti namus ir kotedžus – pigiau
Saulius Umbrasas
Bendrovės „Ober-Haus“ Kauno padalinio vadovas
„Galima išskirti kelias priežastis, lemiančias, kad Kaune daugiau įgyvendinama individualių namų, o ne daugiabučių projektų.
Dažniausiai minimas tradicinis kauniečių noras turėti nuosavą erdvę, sklypą. Tradicija turi reikšmės, bet ne ji yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Kaunas daugiau pasižymi ne daugiabučių, o individualių namų ir kotedžų statybomis.
Statyti daugiabučius nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams yra daugiau investicijų reikalaujantis verslas.
Bankai nenoriai teikia kreditus dideliems projektams, jie ir brangesni, ilgiau užtrunka dokumentų tvarkymas.
Statyti individualius ar sublokuotus namus NT plėtotojams labiau apsimoka, nes paprasčiau ir kreditus gauti, ir būstą parduoti.“