Architektų vadovas neabejojo, jog su broliu Algimantu kurtus projektus – Centrinio pašto rekonstrukciją, Nacionalinį dramos teatrą, restorano ir viešbučio „Neringa“ interjero, Lietuvos viešbutį ir kitus – atpažįsta didžioji dalis šalies gyventojų.
„Bet be tų architektūrinių darbų, jie yra didžiulės asmenybės – jie yra ir tie visuomenės veikėjai, kurie buvo ryškūs ir kaip lietuvybės puoselėtojai. Žiūrint į mūsų sritį, profesinę aplinką, tai yra viena iš didžiausių netekčių“, – kalbėjo L.Naujokaitis.
Jis pabrėžė ir V.Nasvyčio, kaip pedagogo svarbą – ypač daug dėmesio tam profesorius skyrė paskutiniaisiais gyvenimo metais.
Architektas, buvęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius profesorius Vytautas Brėdikis kartu su V.Nasvyčiu yra gavęs valstybinę premiją už jų Alma mater – tuometinio Dailės instituto (dabar VDA) mokomojo korpuso Užupyje projektą. Profesorius prisimena, jog 1949-aisiais įstojęs į tuometinę Dailės institutą jau rado abu brolius Nasvyčius studijuojančius vyresniame kurse.
„Pradžioje mes jų neatskirdavome – būdavo sudėtinga bendrauti, o atskirti pradėjome, kai jie darė diplominį darbą. Teko „negrauti“ – mes taip vadindavome darbą padėjėjais, jaunesnieji kursai, kai jau būdavo beveik atostogos ar praktika, padėdavome išpildyti patį projektą vyresniems. Man taip pat teko „negrauti“ Algiui. (...). Berods, Vyto diplominis buvo Nacionalinis dramos teatras, tą, kurį jie ir projektavo. Pažintis nuo tada ir prasidėjo- pradėjome atskirti, kai matydavome kasdien, po vieną, įsidėmėdavome smulkmenas“, – prisiminė jis.
V.Brėdikis V.Nasvytį prisimena kaip linksmą kolegą, kuris, priešingai nei santūresnis brolis Algis, mėgdavo pokštauti.
„Buvo linksmas, jis tikrai neliūdėdavo, Vytas, kai būdavo proga, ką nors švenčiant, mėgdavo ir padainuoti, ir pakalbėti, užtraukti dainą vokiškai – kad ir tą žinomą „Es geht alles voruber, es geht alles vorbei“ (vok. Viskas baigsis netrukus, viskas greitai praeis). Apie tai, kad gruodis baigiasi ir visuomet sugrįžta gegužis. Buvau tą užrašęs ir perdavęs draugui (VDA profesoriui) Tadui Baginskui, kad jis jam perskaitytų tą optimistinę, žinomą dainą, nes jis jį aplankydavo, kad praeis ir ta liga, kad gegužės sulauks, bet nebebuvo progos“, – apgailestavo V.Brėdikis.
Dalinamės žymiausiais dvynių Nasvyčių sukurtais darbais.
1. Lietuvos Respublikos Seimo rūmai, bendraautorius A. Nasvytis, 1976- 1981 m.
2. Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, bendraautorius A. Nasvytis, 1969 m.
3. Kavinė ir viešbutis „Neringa“, rekonstrukcija, bendraautorius A. Nasvytis, Vilnius, 1959–1960 m.
4. LSSR dramos teatras, dabartinis Nacionalinis dramos teatras, rekonstrukcija, bendraautorius A. Nasvytis, 1974–1981 m.
5. LSSR dailės instituto mokomasis korpusas, dabartinės Vilniaus dailės akademijos korpusas, bendraautoriai Vytautas Brėdikis, Vladislovas Mikučianis, 1981 m.
6. Viešbutis „Lietuva“, bendraautorius A. Nasvytis, 1976–1983 m.
7. Naujųjų Apaštalų bažnyčia Rasų g., Vilnius, bendraautoris Marius Šaliamoras, 1994 m.
8. Vilkaviškio katedra, atstatymas, bendraautoris Juozas Palaima, 1999 m.
9. Juozo Kazicko rezidencija, bendraautoriai Jūras Balkevičius, Marius Šaliamoras, Saulius Vingrys, 2001 m.
10. LR Seimo posėdžių salės kompleksas, bendraautoriai A. Nasvytis, Jūras Balkevičius, Artūras Burba, 2007 m.
