Kauno Žaliakalnyje galima pamatyti nemažai apleistų medinių namų.
Paveldosaugininkai tarpukariu statytų nuomai skirtų pastatų neverčia saugoti. Ne visi savininkai juos sugeba prižiūrėti, todėl seni statiniai vis labiau griūva.
Tačiau vietoj vieno kito medinuko jau kyla nauji namai. Džiugina tai, kad jų savininkai nesiėmė saviveiklos ir pasitikėjo architektais.
Profesionalai vertina Žaliakalnio ir tarpukario dvasią, todėl nauji pastatai taip pat turi tarpukariui būdingų architektūros bruožų.
Iškilo naujas daugiabutis
Lietuvių gatvėje ilgus metus stovėjo dviejų aukštų medinis namas su šlaitiniu stogu. 1927 metais statyto namo 6 butai buvo nuomojami.
Namo gyventojai vis keisdavosi, todėl jis pamažu buvo apleistas.
Neseniai namą bei sklypą įsigijo viena verslininkų kompanija. Dabar vietoj medinio vaiduoklio jau baigia kilti naujas savitos architektūros statinys.
Tai baltai tinkuotas trijų aukštų namas su juodais pailgais langais. Pastato stogas – kombinuotų detalių. Plokštumos suderintos su šlaitinėmis konstrukcijomis. Čia bus įrengti 6 butai.
Primena tautinius ornamentus
Naująjį daugiabutį projektavęs architektas Tomas Kuleša pasakojo, kad prieš imdamasis darbo išvaikščiojo Žaliakalnį, domėjosi, kokia architektūra būdinga šiam Kauno mikrorajonui.
„Kadangi tai – Lietuvių gatvė, sumaniau panaudoti detales, kurios primintų tautinę lietuvišką ornamentiką.
Todėl langų ir stogo konstrukcijų linijos kiek primena stilizuotą žaltį ar kitus tautinėse juostose naudotus ornamentus.
Panašios ornamentikos galima aptikti tarpukariu statytuose pastatuose, pavyzdžiui, Prisikėlimo bazilikoje“, – pasakojo architektas.
T.Kuleša sakė, kad, pagarbiai vertindamas vietovę ir kitus čia esančius senus pastatus, naująjį daugiabutį suprojektavo taip, kad jo aukštis būtų toks, kokie yra ir aplink esantys kiti senesni namai.
„Mediniai namai patys savaime ne visada yra vertybė. Viskas priklauso nuo jų paskirties. Šiuo atveju tai buvo senas, apleistas, architektūriniu požiūriu nevertingas statinys. Todėl jo griauti ir statyti naują daugiabutį nebuvo nei gaila, nei sudėtinga“, – sakė T.Kuleša.
Užsakovai buvo sąmoningi
Nuo 1933 metų Žaliakalnyje, Minties Rato gatvėje, stovėjo ir medinis nuomininkams skirtas pastatas, pažymėtas 21-uoju numeriu.
Dviejų aukštų medinis statinys su šlaitiniu stogu taip pat pamažu buvo pradėjęs virsti vaiduokliu.
Dabar čia baigiamas statyti naujas dailus privatus namas. Jį suprojektavo architektas Rūstenis Vitas Milaševičius. Projektuojant naująjį namą architektūros stilistiką padiktavo Kauno tarpukariui būdinga modernioji architektūra.
R.V.Milaševičius sakė, kad namo savininkai buvo supratingi žmonės, vertinantys Kauno istoriją.
Todėl patys norėjo, kad pastatas nedarkytų aplinkos.
Pastatas iškilo paveldo saugomoje teritorijoje. Tačiau suderinti naujo namo projektą su šia institucija taip pat buvo nesudėtinga.
Statytojai turėtų suvokti vertę
Asta Raškevičiūtė
Medinės architektūros duomenų bazės „Archimedė“ specialistė
„Tarpukariu Kaunas sparčiai augo, mieste daugėjo gyventojų. Todėl buvo statomi ne tik visuomeniniai pastatai.
Turtingi žmonės už savo pinigus statė ir namus nuomai.
Išsinuomoti butus buvo kur kas pigiau, nei įsigyti būstą.
Einant metams nemaža dalis tokių namų dėl nepriežiūros tapo apleisti, avarinės būklės. Todėl natūralu, kad jų vietoje kyla nauji pastatai.
Nors paveldosaugininkai ir nesaugo namų, skirtų nuomai, vis dėlto jie sudaro Kauno medinės architektūros visumą.
Todėl naujų pastatų savininkai turėtų suvokti, kokioje istoriškai ir architektūriškai vertingoje vietoje stato naujus namus, ir jų projektavimą patikėti profesionaliems architektams.“
