Realizuota svajonė
– Brangusis, man tai nepatinka. Spintos reikia prieškambaryje, o ten radiatorius. Ir kambario durys ne vietoje... Oi, kaip tu tai padarei?
– Aš – visagalis! Sakyk, ką nori pakeisti, ir niekuo nesistebėk.
– Gal ir vonią gali padidinti? Šią sieną dar šiek tiek išlenk. Stogas kažkoks per status... Kaip tu tai darai?
– Pastumiu, patraukiu. Pati pamėgink.
– O jei pastumsiu visą namą? Oi, veikia! Gal langus į plastikinius pakeisti? Ne, mediniai gražiau. Grindų plytelės, man paliepus, spalvą keiskite! Šildymo katile, kairiau! Dar kairiau! Dabar tik reikia bent dviejų vaikučių...
– Šito BIM dar negali. Teks padirbėti patiems. Nagi, nusiimk virtualios realybės akinius...
Manote, kad rašome apie 3D modeliavimą ir minėta pora jokio realaus namo negaus – tiesiog susikūrė jį kompiuteryje? Labai klystate. Taip, yra nemažai programų, kurios daro būtent tai, – leidžia ir sienų spalvą parinkti, ir baldus kambariuose išdėstyti, ir visais rakursais gautą rezultatą apžiūrėti.
Tačiau BIM – kur kas daugiau. Tai ne virtualus piešinys, o visiškai parengtas namo projektas. Statybininkai netruks tiksliai tokį pastatyti, nes jau žinoma, kur eis kiekvienas vamzdis, tiekėjai žino, kokių medžiagų reikia, o gamintojai – ką ir kada pristatyti.
Ir net darbų vykdytojas tiksliai žino, kad nė euro negalės nurašyti projekto brokui likviduoti ar gaišti laiko neapibrėžtiems darbams. Kompiuteryje sukurtas namo modelis numato viską. Labai supaprastinus, tai ir yra BIM – „Building Information Modeling“. Arba lietuviškai – statinio informacinis modeliavimas.
Statyba buvo atsilikusi
Pagal „BuildingSMART“ organizacijos apibrėžimą BIM yra funkcinis ir fizinis objekto atvaizdavimas skaitmeninėje erdvėje.
Išsamus informacijos paketas, kuris gali būti naudojamas priimant sprendimus visais objekto egzistavimo periodais.
„Kitose pramonės šakose tai daroma jau seniai. Sukuriamas gaminio 3D modelis, jį galima virtualiai apžiūrėti, simuliuoti veikimą keičiant parametrus, įvesti patobulinimus atnaujinant. Projektą programa paverčia duomenimis gamybos linijai, surinkimo robotams ir pradedama gamyba.
Statyba ilgai buvo atsilikusi. Čia vis dar dažnai naudojami dvimačiai brėžiniai ant popieriaus, kuriuos sunku suprasti užsakovui, galima įvairiai interpretuoti. Stebimės, kad kažkur Azijoje dangoraižiai taip greitai auga.
Tai įmanoma, nes jie naudoja informacinį modeliavimą, virtualiai simuliuoja kiekvieną detalę, o jau po to pastatai dygsta lyg grybai“, – kodėl BIM yra revoliucija statybos pramonėje, aiškino bendrovės „Inteligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis.
Visi viską žino
Garsiausios pasaulio statybų kompanijos jau naudoja BIM vizualizaciją, kad palengvintų informacijos suvokimą.
Statybvietėse kabo 3D plakatai, statybininkas kompiuteryje gali virtualiai apžiūrėti reikiamą mazgą.
„Kai kurie mūsų statybininkai tai irgi naudoja. Statybos trestas jau prieš dvejus metus darbininkams į rankas duodavo 3D vaizdus. Taip greičiau“, – sakė pašnekovas.
Išlošia ir užsakovas – jam suprantamiau. Architektas ar konstruktorius įsivaizduoja galutinį vaizdą, o užsakovas, būna, ir nusivilia, kai pamato, kas pastatyta. Laimi projektuotojai, nes jiems paprasčiau suderinti darbus. Laimi net statybininkai, nes geriau suvokia, ką daro. Svarbu ir tai, kad BIM suteikia projektui skaidrumo.
„Tiksliai žinai, kiek ir kokių bus sunaudota medžiagų. Nelieka vietos interpretacijoms. Matai kiekvieną detalę. Pavyzdžiui, kur grindyse yra vamzdžiai, tad dėdamas parketą jų nepradursi“, – BIM privalumus vardijo E.Beržanskis.
Nuo minties iki baigties
Kadaise savo idėjas architektas užsakovui rodė piešdamas. Atsiradęs 3D modelis leido geriau tą viziją suvokti.
BIM nuo 3D modelio skiriasi tuo, kad pasirinkęs bet kurį elementą matai visą informaciją – ir medžiagas, ir parametrus.
Ir tai tiktai architektūrinė dalis. O projekte yra ir konstrukcinė dalis, atskirų inžinerinių sistemų – šildymo, vėdinimo, elektros tiekimo – dalys. BIM apima ir leidžia koordinuoti viską.
„Jei inžinierius sako, kad lubas reikia žeminti, nes vėdinimo sistemos netelpa, visi turi į tai reaguoti.
Su BIM kiekvienas mato visą standartinį projekto failą. Tad žino, ką pataisė kitas ir kaip tai nulėmė jo darbo dalį.
Anksčiau pasitaikydavo – stumteli projekte kokią sieną ir nepastebi, kad vamzdžiai liko jos vidury. Montuoja ir tik – oi! – statybininkai, aišku, išradingi – ten nupjaus, ten skylę pramuš – išsisuka. Bet darbai stringa, sąnaudos didėja, visokių nesąmonių su durimis palubėje ir unitazais sienose pridaroma.
BIM parodo anomalijas, klausia, ką nori daryti, – palikti taip ar ką nors keisti“, – sakė E.Beržanskis.
Užtat tikroje statybvietėje BIM virsta tobulu darbų organizatoriumi.
Panevėžio statybos trestas vykdo prekybos centro „Mega“ plėtros darbus. Juos reikia atlikti itin greitai, prekybos centras veikia, tad pasitelkti keturi ar penki Lietuvos gelžbetonio gamintojai.
Jie naudoja tą pačią programinę aplinką ir dirba su tuo pačiu skaitmeniniu modeliu kaip ir rangovas.
Žino ne tik, ką reikia pagaminti, bet ir tikslų laiką, kada pristatyti ir pro kuriuos vartus įvežti. O tada konstrukcijos keliamos ir montuojamos tiesiai nuo automobilių.
Statybos tresto žmonės sakė, kad anksčiau tokį projektą vykdydavo šešis mėnesius, tam reikėjo 5–6 planuotojų.
Dabar pagrindinę konstrukciją surinko per du mėnesius ir viskam planuoti pakako vieno žmogaus. Tai įmanoma, nes technologijos sustygavo visą tiekimo grandinę“, – pateikė pavyzdį E.Beržanskis.
Statybose daug ką koreguoja realybė.
Jei tenka ką nors keisti, keičiasi projektas ir pats pastatas. BIM įtraukia kiekvieną pakeitimą, tad galiausiai modelis ir yra tai, kas pastatyta.
„Pavyzdžiui, suprojektavau plastikinius langus, o užsakovas panoro medinių. BIM modelyje pasirenku langą ir pasakau: „Būk medinis. Tokio ir tokio gamintojo.“ Viskas.
Langas jau medinis ir modifikuotas suderinus su langų gamintojo katalogu.
Galiu jam liepti būti trigubo ar dvigubo stiklo, didesnio ar mažesnio storio. Pasitikrinu, ar tiks, ir keičiu“, – apie darbo paprastumą pasakojo E.Beržanskis.
BIM dirba ir eksploatuojant pastatą. Padeda rasti ir likviduoti trūkumus, tiksliai rodo kiekvieną mazgą, neleidžia užmiršti, kur koks alsuoklis, ir kinta su pastatu. Tai lyg skaitmeninė statinio projekcija kompiuteryje realiu laiku.
Kai ateina laikas pastatą griauti, vėl praverčia BIM.
Tiktai dabar savo tinklus čia projektuos ne elektrikai, o, pavyzdžiui, sprogdintojai. Tai taip efektyvu, kad pasaulyje informacinis pastatų modeliavimas jau tampa privalomas.
Nuo pieštuko iki kompiuterio
„Jau dabar kai kurie moduliai pritaikyti virtualiai realybei, realizuoti ir žiūrėti projektus galima atsidūrus jų viduje.
Neabejoju, kad ateityje bus ir hologramos. BIM – tai toks technologinis šuolis, kaip nuo pieštuko iki kompiuterio“, – apie fantastiką primenančią dabartį pasakojo E.Beržanskis.
Universalus pastato informacinis modelis, kurį galima atverti daugybėje specializuotų programų, be problemų tiks 3D namų spausdintuvams ar kokiems robotams mūrininkams – čia saugoma informacija gana išsami ir detali.
Galime tik pavydėti, kaip paprasta bus mūsų vaikams prižiūrėti savo namus, miestų kanalizaciją ar tiltuose paslėptus kabelius, kai kompiuteriuose atsidurs viso žmogaus rankomis statyto pasaulio informacinis modelis.
Vienintelė bėda – atrodo, kad ir ateityje BIM mūsų namams vaikų neprojektuos. Trūkumas, aišku, bet gal kaip nors? Juk reikia, kad nors kas nors pasaulyje nebūtų tobula ir paprastai bei pigiai prižiūrima.
Statyba lietuviui yra ir pašaukimas, ir aistra, ir didžiausių gyvenimo džiaugsmų bei nusivylimų šaltinis, ir daugelio nenumatytų išlaidų priežastis. Bet ar būtinai susiruošęs pasistatyti namą, prekybos centrą arba dangoraižį po visų skaičiavimų privalai taikyti seną formulę: sąmatoje įrašytas išlaidas dauginti bent iš dviejų, o numatytą darbų laiką – iš trijų?
