Kauniečiai negali atsidžiaugti savo prekybos miesteliu „Urmas“

Nuolat atsinaujinančiame prekybos miestelyje „Urmas“ kauniečiai ir miesto svečiai jau gali grožėtis daugiau kaip pusės tūkstančio kvadratinių metrų meno kūriniu, kuris  matomas ne tik iš Pramonės, bet ir Taikos prospekto. Įspūdingas piešinys papuošė vieno iš „Urmo“ pastatų – Vakarinės galerijos – sieną ir užbaigė vieną iš fasadinių prekybos miestelio portretų.

Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Architektas R. Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

2016-06-19 11:17, atnaujinta 2017-05-21 08:10

Nuo šiol Dainavos mikrorajone įsikūręs intensyvios prekybos objektas taps gerai įsimintinas didžiulės senovinės garvežių stoties perono įvaizdžiu. Architektas Rimas Adomaitis teigia, kad kuriant prekybos miestelio „Urmas“ koncepciją nuo pat pradžių buvo kelta užduotis šį objektą vystyti kitaip nei tai daro prekybos centrai. Kadangi pačiame pavadinime yra žodis „miestelis“, siekta atkurti nedidelio miesto paveikslą su visais jam būdingais atributais.

Traukinių stotis – neatskiriama bet kurio miesto dalis, todėl senovinės traukinių simbolikos naudojimas tapo logiškai pagrįstu. Atnaujinant prekybos miestelio veidą geležinkelio, garvežių simbolika pradėta naudoti dar 2008 metais, kai dešinėje Vakarinės galerijos pusėje buvo įrengtas stilizuotas praeito amžiaus pradžios senovinis garvežys, o fasado remontui pasirinkta senovinės traukinių stoties perono idėja.

„Paprastai centrinė traukinių stotis, kaip ir autobusų stotis, yra miesto centre – senamiestyje. Atokesnės teritorijos vadinamos naujamiesčiu ir vystomos modernesniu stiliumi“, – apie miestelio teritorijoje įgyvendintus architektūrinius sprendimus pasakoja architektas R. Adomaitis. Pasak jo, turgus yra nuolatinis besivystantis procesas, kurio nereikia bandyti sutalpinti į unifikuotą stilių. „Todėl miestelio teritorijoje vyraujanti eklektika – įvairių stilių ir žanrų derinys yra tai, kas labiau tinka šiai vietai ir daro ją išskirtine“, – pabrėžė architektas.

Geležinkelio idėjos atgaivinimas turi ne tik menamas, bet ir realias istorines ištakas. Prekybos miestelis „Urmas“ įsikūręs buvusiame sandėlių komplekse, kuriame funkcionavo ir geležinkelio vėžės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.