Kaip BNS sakė vyriausiasis savivaldybės architektas Mindaugas
Pakalnis, antradienį aikštę planuojama pradėti tverti, iš
pradžių bus atliekami archeologiniai kasinėjimai ir tiesiamos
komunikacijos.
„Jei archeologiniai kasinėjimai neparodys kokių nors ypatingų
dalykų, ko nelabai ir tikimės, kadangi turime preliminarius tyrimus,
po kokio mėnesio ar kito bus galima pradėti ir darbus viršuje“,
– sakė jis.
Anot M.Pakalnio, šiaurinėje gatvės dalyje anksčiau aptikta
pavienių buities radinių, tačiau nenustatyta, kad šioje vietoje
anksčiau būta statinių.
Aikštė bus rekonstruojama etapais, planuojama, kad visą laiką
ji bus uždaryta. Rekonstrukciją ketinama baigti per metus.
Anot M.Pakalnio, pirmuoju etapu ketinama sutvarkyti aikštės
dangas, įrengti reprezentacinę erdvę renginiams: paradams, garbės
sargybai.
Taip pat joje bus sukurta įvairaus amžiaus miestiečiams
skirtų mažesnių erdvių. Diskutuojama, kad aikštėje galėtų
būti pastatytas lietuvybės simbolis – Vytis, tačiau projekto
rengėjai dėl memorialo nėra iki galo apsisprendę.
„Konkrečiai skulptūra neužsakyta, projekto autoriai
apibrėžia matmenis, kad tas paminklas nebūtų vertikalios raiškos,
o būtų horizontalus, nes šalia yra horizontalios raiškos
bažnyčia.

Jis būtų šuoliuojantis ne į viršų, o į priekį.
Numatyta ir pieva, ji bus tokia „demokratiška“, kurioje bus
galima ir pagulėti, ir pavaikščioti, ir šuniuką pavedžioti, ir
galbūt kamuolį paspardyti, galės ir vaikai ateiti į tą aikštę,
kaip ir dabar ateina vaikų darželiai: bus pieva, želdynai, po
želdynų zonos – vaikų žaidimų, šachmatų aikštelė“, –
vardijo M.Pakalnis.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad darbams vykstant
sklandžiai, vėliausiai aikštė turėtų būti atidaryta kitų metų
rugsėjį. Anot jo, planai sutvarkyti aikštę užsitęsė dėl jos
svarbos visuomenėje ir skirtingų visuomenės lūkesčių, kaip
erdvė turėtų atrodyti.
„Bene 20 metų buvo įvardinama, kad tai yra svarbiausia
aikštė Vilniuje, o gal ir Lietuvoje. Ir, aišku, tas svarbumas
uždėjo antspaudą, natūralu, kad dalis žmonių, ypatingai su
laisvės kovomis susijusių arba garbaus amžiaus, norėjo labai
ryškių tautinių simbolių.
Tuo tarpu, labai natūralu, kad nemaža
dalis jaunesnės kartos norėjo gyvos aikštės, kad tai netaptų
kažkokiu stabu. Manau, kad tikrai gal turėjo praeiti nemažai laiko,
kad viskas išsikristalizuotų“, – Lietuvos radijui antradienį
sakė meras.
Aikštei sutvarkyti valstybė iš viso skirs 2 mln. eurų: 1,5
mln. eurų šiemet, 0,5 mln. eurų kitąmet. Lukiškių aikštės
sutvarkymas numatytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio
minėjimo plane.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje
pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais
išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui
įamžinti – Rolando Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko
Gintaro Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos
ratas“.
2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas
žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti –
skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo
nuspręsta atsisakyti.
Diskusijos, kurį projektą pasirinkti, atsinaujino 2015-aisiais,
tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai pareiškus, kad turi būti
skelbiamas naujas konkursas architektūrinei idėjai, nuspręsta
ieškoti tik rangovų techniniams darbams, pagal savivaldybės
parengtas sąlygas.


