Vilnius ir prieš šimtą metų nenusileido Londonui ar Paryžiui. Tokių kiekvieno vilniečio širdžiai malonių žodžių architektas Augis Gučas nelinkęs vadinti svaičiojimais.
Užsukus į Halės turgavietę jis siūlo pakelti akis į viršų. Juk metalinės santvaros, sudėtingo profilio arkos panašios į garsiausių to meto objektų.
Neliko Europos nuošalyje
Po dvejus metus trukusių darbų 1906-ųjų gruodžio 20-ąją Halės turgavietė buvo atidaryta. Kaip ir dabar, prekeiviai stengėsi suspėti iki didžiųjų metų švenčių.
Nors buvo panaudoti pažangūs tuo metu techniniai sprendimai, Halės turgavietė buvo statoma taupant pinigus, nešvaistant jų puošybos elementams.
A.Gučas palygino kelis panašius to laikotarpio statinius. Tai – 1860 metais parodai pastatytas „Crystal Palace“ statinys Londone. Paskui – 1889 metais pasaulinei parodai Paryžiuje iškilęs Eiffelio bokštas. Jis ilgą laiką buvo aukščiausias pasaulyje.
Dar vėliau – bokštą Paryžiuje pastačiusio vyriausiojo architekto Gustave’o Eiffelio suprojektuota geležinkelio stotis ir turgavietė Budapešte.
Ji labai panaši į Vilniaus, tik didesnė ir puošnesnė. Visus šiuos statinius sieja konstrukcijų panašumai. Anot A.Gučo, XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje tokių konstrukcijų stogais Europoje buvo dengiamos turgavietės, geležinkelio stotys.
Ir nors Lietuva buvo carinės Rusijos imperijos pakraštys, ji neliko nuošalyje.
Projektavo daug bažnyčių
1906 metais atidaryta Halės turgavietė buvo vienas moderniausių Vilniaus pastatų. Jį projektavo Vaclavas Michnevičius, kuris neseniai buvo paskirtas Vilniaus miesto architektu. Šias pareigas jis ėjo iki 1912 metų.
Tą metą, kai projektavo Halės turgų, galima laikyti produktyviausiu A.Michnevičiaus gyvenimo laikotarpiu.
Jis yra daugiau kaip 30 bažnyčių Lietuvoje ir dabartinėje Baltarusijoje autorius.
O V.Michnevičiaus projektuotas Halės turgus yra vienintelis tokio tipo konstrukcijų pavyzdys Lietuvoje. Beje, Vytis ant Halės turgaus fasado išliko net lenkmečiu. Jo, kaip ir tais laikais modernaus laikrodžio, nebėra.
Teritorija – netyrinėta
Prieš Halės turgavietės rekonstrukciją 2003 metais atliekant archeologinius kasinėjimus bendrovės „Vilniaus vandenys“ archyve buvo rastas Halės turgavietės planas.
1912 metų plane nubraižyta dabartinės turgavietės šiaurinė dalis su Halės pastatu, prekybos paviljonais ir pažymėtomis inžinerinėmis komunikacijomis.
Apie teritoriją, kurioje įsikūrusi Halės turgavietė, buvo labai mažai informacijos. Ši vieta buvo už Vilniaus gynybinės sienos, minima, kad XVIII amžiaus pabaigoje čia buvęs nedidelis dvarelis. XIX amžiaus antrojoje pusėje čia veikė javų turgus.
Marijano Morelovskio sudarytame miesto gynybinių įtvirtinimų plane dabartinėje Halės turgaus vietoje galima matyti du netaisyklingų bastionų kontūrus. Tai nurodo, kad šioje vietoje buvo miestą juosusi gynybinė siena. Paprastai šalia jos pastatų nebūdavo.
Į griovą pildavo šiukšles
Archeologinius tyrinėjimus atlikęs Tauras Poška šalia Halės aptiko dviejų mūrinių pastatų fragmentus.
Greičiausiai jie buvo ūkinės paskirties.
Pietinėje Halės pastato pusėje T.Poška rado XVII–XIX amžiaus stiklinių indų, buitinės keramikos, dengtos daugiausia žalia ir geltona glazūra. Beje, pietrytiniame Halės kampe buvo natūrali griova, kuri ilgą laiką buvo užpilama šiukšlėmis.
Pastatą atnaujino
Halės turgų jau daugiau nei dešimtmetį administruoja bendrovė „Tugva“. 2006 metais ji baigė prekyvietės rekonstrukciją.
Dabar šimtamečio turgaus pastato 8400 kvadratinių metrų plote įrengtos maisto produktų ir pramoninių prekių prekybos vietos.
Čia pat veikia skerdenos iškapojimo cechas, prekeiviams ir pirkėjams įrengta 150 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
