„Nebeturėjome kantrybės ilgiau laukti, tad įsikėlėme ne iki galo įrengus interjerą“, – neslėpė Julija. Daug po Maroką keliavusi ir ten nemažai gyvenusi menininkė ankstesnį savo būstą buvo įsirengusi šios Afrikos valstybės spalvotu stiliumi, o naujojo (ir pirmojo) sutuoktinių namo interjerą sukūrė jį projektavęs architektas.
O jį Julija išsirinko lengai. Net kol dar neturėjo žemės sklypo – su vyru jo ieškojo net kelerius metus, mat norėjo tik Pavilnio pusėje ir būtinai ant kalnelio – moteris žinojo, į kurį architektą kreipsis. G.Natkevičiaus darbais, jo netradiciniais sprendimais, kaip pati sako, chuliganišku architektūros stiliumi, bet kartu ir subalansuota kūrybos estetika ji nuo seno žavisi.
Panašus stilius, sako Julija, artimas ir jos kūrybai, tad svarstymų, kas projektuos jų būstą keistame raidės L formos sklype, nebuvo. „O ir nelabai yra Lietuvoje įdomių architektų, gal, be Gintauto, tik keli“, – įvertino kūrėja.
Intensyviai užstatomame Užupyje moterį stebina, kiek daug naujų namų „bjauria maniera“ imituoja senovinius pastatus: „Juk gyvename XXI amžiuje. Net mūsų katedros varpinės bokštas XIII amžiuje buvo gynybinės sienos dalis, iki dabar išliko beveik visas pirmas senojo bokšto aukštas – viršutinę jos dalį nuo apatinės skiria keli šimtmečiai ir stilistika. tad kodėl negalima šiandien statyti modernios architektūros prisiderinant prie aplinkos.“
Kai susitiko su G.Natkevičiumi, ji turėjo tik porą pageidavimų: kad namo išorės apdaila būtų medinė ir kad stogas būtų šlaitinis – derėtų su aplinkinių namų stogais, tačiau, kad namas būtų itin modernus. Per porą metų būtent toks 8 arų sklype ir nutūpė.