Gamyklą, kuri įkvėpė kūrybai, R.Bofillas aptiko 1973 m. Ispanijoje, Katalonijoje, Sant Žust Desverno mieste. Architektas su komanda šiam projektui davė nepretenzingą pavadinimą - „La Fabrica”.
Apleista, o vietomis ir sugriuvusi gamykla R.Bofillui pasirodė lyg siurrealistinių elementų rinkinys: į niekur vedantys laiptai, nieko neprilaikančios galingos betono struktūros, gabalais kabančios geležinės dalys.
Į darbą kibusi komanda kai kurias senųjų struktūrų išgriovė, kad išryškėtų užslėptos formos.
Statybos darbai truko dvejus metus. Tuomet prasidėjo antrasis etapas – pastatas apželdintas, taip norint bent iš dalies sušvelninti grynai pramoninę jo išvaizdą. Augalai tiesiogine prasme apraizgę statinį. Jie leidžiasi nuo stogo, dengia išorinių sienų paviršių.
Galiausiai imtasi buvusios gamyklos vidaus. R.Bofillas su komanda čia įrengė biurus, archyvą, biblioteką ir didžiulę patalpą, pavadinta „Katedra“, tinkančią susirinkimams, parodoms ar koncertams, kurios lubų aukštis – 10 metrų.
Tiesiai virš šios erdvės įrengtas kambarys pačiam R.Boffinui. Mat šiame pastate įsikūrė architektų biuras „Ricardo Bofill Taller de Arquitectura” (RBTA).
Architekto erdvė kyla per tris lygius. Viršutiniame įrengta didžiulė svetainė, paties R.Bofillo vadinama brutualia, viduriniame – asmeninės R.Bofillo valdos, o apatiniame – dar viena svetainė. Ši sujungta su virtuve. Čia yra ir židinys bei didžiulis marmuro stalas.
Visoje daugiafunkcinio pastato aplinkoje nėra nereikalingų daiktų, o svarbiausi akcentai – natūralus apšvietimas ir vaizdas į buvusią gamyklą supančius sodus.
Architektas atvirauja, kad būtent šioje erdvėje jam geriausia gyventi ir kurti. Rodos, kaip sako R.Bofillas, esi uždaroje visatoje, saugomas nuo kasdienio bruzdesio.
