Pirmoji vieta atiteko Lietuvos architektams - nugalėtoju tapo bendrovė „Paleko archstudija“. Kitas dvi vietas užėmė darbai iš Jungtinės Karalystės - „Feilden Clegg Bradley Studios“ ir „Adam Khan Architects“ projektai.
„Paleko archstudijos“ būstinė įsikūrusi Vilniuje, bendrovės vadovas - architektas Rolandas Palekas. Jo komanda yra suprojektavusi nemažai tiek gyvenamosios, tiek visuomeninės paskirtys pastatų, didžioji jų dalis - Vilniuje. „Paleko archstudija“ taip pat dirba Latvijoje, Estijoje.
Pasak komisijos nario, architekto profesoriaus Jono Audėjaičio, itin gerai paruoštas antrąją vietą užėmęs projektas, o jo autoriai jau yra projektavę daug žinomų visuomeninės paskirties statinių.
Nugalėjęs projektas yra labai intelegentiškas, pastate numatyta daug funkcionalių erdvių, žavėjo architekto numatyti sprendimai upės pakrantėje, taip pat paties pastato elegancija.
Nuomonę dėl projektų galėjo internetu reikšti ir kauniečiai. Jų ir komisijos nuomonės išsiskyrė - visi trys nugalėtojai nebuvo tarp miesto gyventojų pamėgtų projektų.
Iš viso komisijos vertinimui buvo pateikta 119 projektų. Savo idėjas konkursui pristatė garsūs architektai iš 36 šalių. Daugiausiai darbų gauta iš Lietuvos – 16, JAV – 14, Jungtinės Karalystės – 12. Gauya pasiūlymų net iš Australijos, Indijos, Tailando, Jordanijos.
Visi kauniečiai galėjo iš arčiau susipažinti su darbais dvi savaites Kauno „Žalgirio“ arenoje veikusioje parodoje. Vėliau dvi dienas truko tarptautinės vertinimo komisijos posėdžiai.
Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą surengė Jungtinės Karalystės konsultacijų bendrovė „Malcolm Reading Consultants“. Tuo metu architektūrinių idėjų parodą „Žalgirio“ arenoje pristatė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba.
„Koncertų centras yra nuostabi idėja. Gavome daug labai įvairių architektų siūlymų. Jie atkeliavo iš viso pasaulio. Nemažai iš Lietuvos, bet taip pat ir iš visos Europos, Jungtinių Valstijų, Japonijos – iš visur. Ekspertų užduotis buvo išrinkti geriausią įmanomą dizaino sprendimą, kuris, derėtų prie bendro vaizdo, bet tuo pačiu pristatytų ateities viziją“, – prieš pradėdamas pirmąjį posėdį kalbėjo komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.
Pavadinimą centrui balsuodami išrinko kauniečiai.
M. K. Čiurlionio koncertų centras bus mišrios paskirties projektas, kuriuo siekiama išspręsti svarbią Kauno problemą – aukštos kokybės koncertų salės trūkumą. Pastate bus sukurtos daugiafunkcinės erdvės konferencijoms, kongresams ir simpoziumams.
Projektu tikimasi susieti miestą su upe ir atgaivinti netoli Senamiesčio esančią zoną, suteikti postūmį Nemuno pakrantės vystymui.
„Palyginti su pernai vykusiu konkursu, kurio metu rinkome „Mokslo salos“ viziją, tąkart buvo daugiau darbų, kurie iškart pasirodė esantys „užribyje“. Šįkart matėme dar aukštesnio lygio architektų darbų, kurie mus išties džiugina, bet tuo pačiu ir reikalauja didelės atsakomybės išrenkant patį geriausią“, – sakė Kauno miesto tarybos narys, architektas profesorius J.Audėjaitis.
Visi projektai buvo vertinami pagal šiuos pagrindinius kriterijus: miestovaizdis, architektūra ir dizainas, funkcionalumas bei tvarumas. Konkurso dalyvių buvo prašoma pasiūlyti architektūrines idėjas iki 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui.
Centre turėjo būti suplanuota 1500 žmonių talpinanti aukštos akustinės kokybės koncertų salė, taip pat mažesnė 700 žmonių talpinanti antroji salė, lanksti transformuojama konferencijų salė, kurioje vienu metu gali būti iki 600 žmonių, arba esant poreikiui ji galėtų būti padalinama į atskiras konferencijų sales, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių.
Dalyvių taip pat prašyta numatyti lauko amfiteatrą, automobilių stovėjimo aikštelę ir kitus aplinkos sutvarkymo elementus.
Pasak J.Audėjaičio, koncertų centras kainuos apie 30 mln. eurų.
Su konkurso laureatais miestas toliau galės tęsti derybas dėl architektūrinių idėjų įgyvendinimo. Tikimasi, kad naujasis koncertų centras Nemuno krante iš Aleksoto pusės iškils ir lankytojus pakvies jau 2022-aisiais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine.
