Pro arkinius langus žvelgiama iš kambarių, išdėstytų aplink saloną su stoglangiu.
Metus svarsčiusi, architektų klientė nusprendė griauti pusės amžiaus senumo namą, kuriame ji užaugo, ir pasistatyti šiuolaikinį jos garbiam amžiui pritaikytą būstą.
Tačiau kai kurios senojo namo, kurį statė klientės tėvas, detalės, pavyzdžiui, medinės grindys, išsaugotos ir pritaikytos naujame statinyje.
Laikantis Rytų architektūros tradicijų, naujasis būstas suformuotas kvadratu, kuris supa aukštyn kylančią tuščią ertmę centre, rašo dezeen.com.
Interjeras kurtas galvojant apie tai, kad tame pačiame statinyje turi įsitekti ir namai, ir patalpos darbui, todėl kiekviena erdvė čia turi savo paskirtį.
Įėjus pro laukines duris, patenkama į arkos formos koridorių, kuris savo ruožtu atsiveria į centrinį saloną ir leidžia užmesti akį į tolėliau esantį valgomąjį. Lenkti betoninių salono sienų kampai sušvelnina aplinką.
Didžiąją arką salono sienoje atspindi stiklinė arka sienoje, per kurią matyti vaizdas į sodą. Pats salonas atskiria svečių kambarį nuo virtuvės ir šeimininkės kambario.
Palei valgomojo sieną įrengta veranda, į kurią patenkama per stiklines duris, taip tiek fiziškai, tiek vizualiai sujungiant išorės erdves ir sodą.
Iš salono laiptai veda į pirmąjį aukštą, kuriame – šeimininkės darbo erdvė ir biblioteka. Šios patalpos įrengtos skirtingose pusėse, kad būtų justi riba tarp darbo ir poilsio.
Trečiajame aukšte, aplink tuščią šviesią ertmę, įrengtas arbatos kambarys. Kvadratinis būsto planas su šviesai įeiti palikta erdve centre sustiprina visame name sutinkamos simetrijos įspūdį.
