Dizaineris ir interjero architektas iš Estijos, studijos „Ruumilabor“ įkūrėjas „Lietuvos rytui“ aiškino, kad jo tautiečiai ypač vertina nacionalines tradicijas, bet retai jas susieja su interjero architektūra.
„Čia daugelis mėgsta natūralias medžiagas, paprastumą ir humorą“, – šypsojosi kūrėjas, apdovanotas daugeliu prizų, kartu su komanda laimėjęs nemažai dizaino konkursų, tarp kurių – Estijos paviljonas parodoje „Expo 2010“ Šanchajuje, Kinijoje.
– Lietuvoje dažnai architektus užsakovai renkasi pagal jų sukurtus interjerus, nes dar daug kam architektūra – tik namo fasadas. Lietuviams kur kas svarbiau gražus vidus. O kaip yra Estijoje?
– Panašiai. O interjero architektūros tendencijos priklauso nuo žmogaus. Stilius įvairuoja – nuo perdirbinių, senų daiktų panaudojimo idėjų iki šiuolaikiško, minimalistinio.
Tačiau vis dėlto tebevyrauja tam tikra eklektika: žmonės mėgsta derinti skirtingus stilius, laikotarpius. Unikalumas tampa svarbiau nei prabanga. Interjero architektai pirmiausia kuria istoriją, o ne stengiasi save apriboti vientisu stiliumi.
– Kokius namus dažniau renkasi estai?
– Manau, kad visur požiūris panašus. Vieniems patinka gyventi bute, kitiems – tik priemiesčio name, kai kuriems – būtinai toli nuo miesto. Estijoje anksčiau nepopuliarūs miestų rajonai tampa traukos centrais.
Rekonstruojama daug senų pramoninių pastatų.
Tiesą sakant, vieta – svarbiausias kriterijus renkantis nekilnojamąjį turtą. Ne visiems patinka gyventi senuose, nors ir renovuotuose, namuose, taigi Estijoje statoma ir daug naujų gyvenamųjų namų.
Estiją palietė ir visame Vakarų pasaulyje ryški tendencija. Stiprėjant dalijimosi ekonomikai, populiarėjant trumpalaikės būsto nuomos modeliui labai daug žmonių ar įmonių perka būstus ne sau, o nuomai. Tuomet namai įrengiami ne pagal asmeninį skonį, o stengiantis atspėti, kas labiausiai patiktų galimam klientui.
Rezultatas gal ir neblogas, bet jis atskleidžia nuasmenintą požiūrį – dizainas patogus ir saugus. Visa tai turi įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir bendram skoniui.
– Ar kartais tenka pataikauti užsakovams ir kurti taip, kaip jie pageidauja, ar stengiatės juos lavinti – įtikinti, kad išmanote šiek tiek daugiau negu jie?
– Visuomet tikėjau savo profesijos edukacine misija. Architektas privalo mokyti klientą suprasti projektą kūrybos proceso metu.
Klientas yra karalius. Tačiau net ir patiems išmintingiausiems ir labiausiai patyrusiems klientams kartais prireikia šiokio tokio patarimo.
Tiktai kruopščiai sukurtas interjero projektas gali duoti trokštamą rezultatą.
Svarbiausia laikytis projekto idėjos – ne taip svarbu, kas jos autorius. Argumentuotos diskusijos yra projektavimo proceso esmė. Primygtinai piršdamas savo nuomonę kitiems nieko nepasieksi.
Tačiau įdomu, kad kuo labiau architektas tiki savo idėja, tuo palankiau ją priima ir kiti.
– Kokie žmonės kreipiasi į jus? Ar profesionalo sukurtas interjeras Estijoje – brangi paslauga?
– Dažniausiai dirbame su viešaisiais interjerais. Tai – biurai, kavinės, parodos, parduotuvės, dauguma jų – tinklinės. Klientai skirtingi, tačiau racionalus biudžetas dažnai labai svarbu – kaip sukurti aukščiausią kokybę už mažiausią kainą?
Tam tikri išteklių apribojimai skatina kūrybiškumą. Jeigu projekto biudžetas neribotas, rezultatas dažnai būna vidutiniškas.
Daugelis žmonių mano, kad dizainas – tai kai kas labai brangaus. Man atrodo, kad svarbu atskirti skirtingus dizaino proceso etapus. Visuomet galima klientui pateikti tik pradinę koncepciją, tiktai planą, kuris yra svarbiausia projekto dalis. O kartais pakanka tiesiog profesionalios konsultacijos.
– Kaip manote, ar architektas ar interjero dizaineris gali sukurti patogų žmogui gyvenimą „nuo... iki...“, o gal reikia palikti vietos ir namų šeimininkų kūrybai?
– Tai jau pasitikėjimo klausimas. Skirtumas tarp privataus ir verslo kliento – milžiniškas. Kai kuriame namo interjerą, diskutuojame apie kiekvieną detalę.
Priešingai, kurdami kavinės interjerą su klientu aptariame tik bendrą įvaizdį. Aš asmeniškai tikiu bendradarbiavimu, vaidmenų ir atsakomybės pasidalijimu.
Tai lyg užsisakyti valgį restorane. Jūs pasitikite šefu, bet geriau iš anksto jį informuoti apie nemėgstamas sudedamąsias dalis, alergiją kam nors ir panašiai.
– Technologijos neišvengiamai atkeliauja į mūsų namus, biurus, viešus pastatus ir erdves. Kaip jos keičia interjerą Estijoje, save laikančioje išmania šalimi?
– Šiuolaikiniai muziejai yra kaip tik ta vieta, kurioje turėtų būti integruojamos naujos technologijos. Pastaraisiais metais Estijoje iškilo nemažai puikių muziejų, juos tikrai patariu aplankyti, ypač jei esate interaktyvumo ir multimedijos gerbėjai. Tokie muziejai padaro istoriją gyvą.
Kitose interjero srityse atrodo, kad technikos išradimai sukurti labiau dėl pramogos nei dėl praktiškumo. Sakoma, kad technologijų misija – suteikti žmogui daugiau laisvo laiko.
Kai tik tas laisvas laikas bus ne tik eikvojamas, bet ir panaudojamas naudingai, viskas pasikeis labiau. Dabar dar neaišku, kur mus nuves technologijų pažanga. Bet kokiu atveju skalbimo mašinos sukūrimas visiškai pakeitė pasaulį. Daug labiau nei internetas.
– Kaip įsivaizduojate interjerą ateityje? Kokie svarbiausi pokyčiai mūsų laukia?
– Atsižvelgiant į bendrą žmonijos augimą, tikriausiai sumažės asmeninė erdvė. Neabejotinai kasdienėje veikloje rasis vis daugiau technologijų. Netikiu, kad ateityje žmonės turės mažiau daiktų, – iš prigimties esame rinkėjai.
Galime tik viltis, kad technologijos padės mums tvarkingai tuos daiktus laikyti ir naudoti. Tad, manau, pats išsivalantis namas bus inovacija, kuri pakeis pasaulį.
– Koks pagrindinis skirtumas tarp dizaino ir meno?
– Dizaineris sprendžia problemą estetiškiausiu būdu. Menas pirmiausia yra saviraiška. Architektūra – kažkur tarp jų. Toomas Tammi, estų architektas, taikliai pasakė, kad architektūra niekada nėra protinga, bet menas – taip pat. Visiškai su juo sutinku.
Konkursas Mano erdvė 2017
Lietuvos architektų sąjungos ir žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ organizuojamas interjerų architektūros konkursas „Mano erdvė 2017“ šiemet buvo surengtas jau trečią kartą.
Šiemet jame dalyvavo 135 lietuvių architektų bei dizainerių sukurti interjerai.
Lapkričio 23 dieną buvo paskelbti keturi geriausi interjerai – buto, namo, biuro ir viešasis. Pirmą kartą buvo renkamas ir geriausias studento interjero projektas.
Tarptautinei komisijai atstovavo architektai Andresas Labi (Estija), Janas Brzozowskis (Lenkija) ir Brigita Bula (Latvija).
