128 kv. metrų šeimos namas Baltijos pajūryje – per septynis mėnesius

Tad Londone dirbanti architektė Tina Bergman suprojektavo būstą sklype, besitęsiančiame palei jūrą ties rytine Švedijos pakrante, nuožulnioje vietovėje tarp miško ir Baltijos jūros.

Kurdama būstą architektė siekė, kad vasarnamio dizainas – tiek vidaus, tiek išorės – turėtų glaudų ryšį su aplinka.

„Naujasis namas – vieno aukšto, ilgas ir siauras pastatas su aukštyn kylančiu stogu – tarsi jungtis tarp miško ir vandens, – dezeen.com aiškino architektė. – Tačiau jo forma ir vieta leido pasiekti, kad daugelio kambarių langai žvelgtų į jūrą. Taip šeima gali jaustis saugiai, nes nėra pojūčio, kad kaimynai nuolat juos stebi“.

Šeimininkai pageidavo, kad T.Bergman numatytų erdves pasisėdėjimui su bičiuliais bei privačių zonų atskiriems šeimos nariams.

128 kv. m ploto būsto viduje centrinė erdvė – atvira. Ją perskiria tik dažytų plytų židinys. Miegamieji įrengti abiejuose namo galuose. Dėl stiklinių durų net ir nuo vieno namo galo žiūrint į kitą žvilgsnis niekur neužkliūva.

Abipus centrinės erdvės – taip pat įstatytos stiklinės durys. Atvėrus abejas jas, galima pereiti skersai visą pastatą.

„Taip ne tik sukuriamas vizualus ir fizinis ryšys tarp miško ir jūros. Taip name tarsi iškertama nava“, – teigė architektė.

Namas iškilęs ant iš uolos susiformavusios sienos, kuri išnaudojama kuriant terasą.

Medžiagos ir namo forma apgalvota atsižvelgiant į vietovei būdingus atšiaurius orus. Pavyzdžiui, status nuožulnus stogas reikalingas, kad ant jo neužsilaikytų storas sniego sluoksnis, o žemos pakraigės pridengia nuo sūrių jūros vėjų.

Namo fasadas – pušinis, dengtas specialiu silikono turinčiu sluoksniu. Nuo miško pusės fasade prie medžio priderintas ir akmuo.

Dėl paprastos konstrukcijos, pakako vos septynių mėnesių, kad naujasis namas iškiltų.