Ukrainoje jau liejama skulptūra „Laisvės karys“. Paminklas Vyčiui Kauną turėtų pasiekti birželio 20 dieną ir iki liepos 6-osios bus įkurdintas prie Kauno pilies. Pinigus Vyčiui sukurti ir pastatyti aukoja žmonės bei verslo įmonės.
O kaip atrodo mieste jau esantys paminklai? Ar jie deramai prižiūrimi ir kauniečių mėgstami? Toli gražu ne.
Vienas skulptūras reikėtų nušveisti, kitur sutvarkyti aplinką. Geriau atrodo tie paminklai ir jų prieigos, kuriuos kauniečiai yra pamėgę. Jie patys rūpinasi paminklais ir sako, kad tokiems darbams daug pinigų nereikia.
Specialistai įsitikinę, kad paminklai mieste prigyja tik tada, jei jie žmonėms yra emociškai brangūs. Todėl ypač svarbu ne tik tai, kaip paminklai atrodo, bet ir kokios vietos jiems parenkamos. Vytis prie Kauno pilies – geras sprendimas. Svarbu, kad šiuo paminklu, kaip ir kitais, ateityje būtų nuolat rūpinamasi.
Monumentui reikia remonto
Įvairiose Kauno vietose nestinga pavienių paminklų bei paminklinių grupių, skirtų iškiliems žmonėms ar išskirtiniams šalies įvykiams pagerbti.
Vienos populiariausių istorinių asmenybių Kaune yra lakūnai S.Darius ir S.Girėnas. Jų vardu pavadintas aerodromas, stadionas, gatvė, gimnazija. Ąžuolyne, greta Sporto gatvės, 1993 metais pastatytas ir S.Dariui ir S.Girėnui skirtas paminklas.
2013 metais monumentas buvo atnaujintas. Tačiau dabar jam vėl reikia remonto. Paminklo papėdėje iš grindinio plokštės pavojingai kyšo metalo armatūra. Postamento grindinio trinkelės išklibusios ir išlūžusios. Patį monumentą taip pat reikėtų nušveisti, nes vietomis matyti dėmės.
Šio paminklo atsiradimą taip pat rėmė įvairios organizacijos ir asmenys. Rėmėjų pavardės iškaltos paminklo papėdėje, tačiau jau nebeįskaitomos. Todėl užrašas, skelbiantis „Dariui ir Girėnui. Dėkinga tauta“ atrodo graudžiai, nes vien dėkingumo nepakanka. Pastatytam paminklui reikia ir priežiūros, kuri ir reiškia pagarbą.
Kažkodėl šis monumentas nesulaukia ne tik tvarkdarių. Nors greta esančiame Ąžuolyne nuolat ilsisi būriai kauniečių, aikštė aplink paminklą beveik visada tuščia, kauniečių ji netraukia.
Pagerbė partizanų vadą
O štai 2012 metais Kalniečių ir Kampo gatvių sankirtoje esančiame skvere pastatytas paminklinis akmuo partizanų vadui generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir jo žmonai Birutei Mažeikaitei-Ramanauskienei atminti prižiūrimas. Tvarkinga ir jo aplinka.
Ketvirtadienį kauniečiai buvo kviečiami prie paminklo paminėti A.Ramanausko-Vanago šimtųjų gimimo metinių.
Tačiau akis prieš minėjimą badė viena detalė. Ant paminklo pritvirtinta trispalvė juosta. Ji buvo aprišta taip, kad raudona vėliavos spalva atsidūrė viršuje. Ar taip neapdairiai suklydo ją rišę žmonės, ar kažkas juostą specialiai apsuko, sunku pasakyti, bet garbės tai nedaro.
Rūpinasi vietiniai žmonės
Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas sakė, kad šio gyvenamojo rajono bendruomenė gana akylai saugo paminklus. Todėl jų niokotojų nepasitaiko.
S.Dariaus ir S.Girėno paminklo prieigas seniūnija patvarko kasmet.
„Piktžoles tarp aikštėje esančių betono plokščių ravi visuomenei naudingą darbą privalantys atlikti gyventojai. Didesnių darbų šioje vietoje dabar neplanuojame, nes laukiame esminio šios teritorijos pertvarkymo. Manau, kad po to erdvė prie paminklo taps patrauklesnė“, – sakė B.Girdauskas.
Seniūnas pastebėjo, kad Žaliakalnio gyventojai ypač mėgsta A.Ramanauskui-Vanagui ir jo žmonai skirtą atminimo vietą.
„Paminklinis akmuo stovi Kauno kolegijos teritorijoje. Todėl šią vietą tvarko ir kolegijos atstovai, ir greta gyvenantys patriotiškai nusiteikę kauniečiai. Dažnai čia apsilanko ir partizanų duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Miestiečiai suvokia, kokie žmonės čia pagerbti, ir paminklą brangina“, – džiaugėsi B.Girdauskas.
Turi pasimatymų vietą
Tikriausiai ne visi žino, kad Kaune yra net du paminklai daktarui Jonui Basanavičiui. Netoli Panemunės šilo gyvenantiems kauniečiams pasakius frazę „Susitikime prie Basanavičiaus“ daugiau nieko aiškinti nereikia. Birutės gatvėje stovi tautos patriarchui skirtas paminklas.
Pats paminklas ir jo aplinka prižiūrima. Šalia stovi ir du suolai poilsiui.
Panemunės seniūnė Rasina Žolynienė pasakojo, kad tarpukariu veikė moterų tautininkių draugija „Gražina“. Jos pastangomis paminklas 1936 metais ir buvo pastatytas. Jį sukūrė skulptorius Antanas Aleksandravičius. Skulptūra išliko ilgus metus, sovietmečiu taip pat nenukentėjo.
2010 metais, kai per Kauną nuošė škvalas, Panemunės šile buvo išlaužyta daugybė medžių. Visos pušys aplink paminklą taip pat buvo išverstos, tačiau paminklas liko nepajudintas.
„2005 metais jį šiek tiek restauravome. Prieš kelerius metus norėjome jį gerokai nušveisti, patvarkyti. Tačiau atvykę paveldo specialistai patarė, kad skulptūra jau labai trapi, ją geriau tik švelniai pavalyti, kad nesugadintume“, – pasakojo seniūnė.
Panemunės gyventojai prie paminklo skiria pasimatymus, mėgsta pasėdėti prie skulptūros. Moterys prie J.Basanavičiaus skulptūros anksčiau sodindavo gėles. Pastaruosius dvejus metus tuo rūpinasi savivaldybė – sodina tokias gėles, kokios auga kitose miesto vietose.
„Paminklui prižiūrėti didelių pinigų nereikia. Svarbiausia – turėti noro. Gyventojai paminklą mėgsta ir juo rūpinasi“, – sakė R.Žolynienė.
Skulptūras reikėtų nušveisti
Kauno senamiestyje, netoli Nemuno ir Neries santakos, palaikant miestiečiams, 2011 metais buvo pastatytas paminklas popiežiui Jonui Pauliui II. Jis stovi toje vietoje, kur popiežius 1993 metais laikė mišias.
Paminklą taip pat jau derėtų nuvalyti, nes jis išpiltas melsvomis dėmėmis, ypač apterštas popiežiaus pakaušis. Skulptūros papėdėje iš žemės kyšo žolę anksčiau sutvirtinusios nudriskusios plėvelės atplaišos.
Kauno centre, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, iš tolo švyti tik Vilhelmui Storostai-Vydūnui neseniai pastatytas biustas.
Kiti – J.Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Silvestro Žukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus, Petro Vileišio biustai gana gerai prižiūrimi. Tereikia kiek pavalyti, nes juos teršia sodelio medžiuose gyvenantys paukščiai.
Valytojų triūso reikėtų ir kompozitorių skulptūroms, esančioms miesto sode prie Kauno valstybinio muzikinio teatro. Ypač apleistas Jeronimo Kačinsko biustas.
O štai prie Rotušės aikštės esantis Motiejaus Valančiaus paminklas, taip pat Istorinės Lietuvos Prezidentūros kieme esantys prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio paminklai bei jų aplinka tviska.
Beveik prie visų jų kauniečiai mėgsta lankytis ir leisti laiką.
Rašytoją užkėlė ant kėdės
Menotyros mokslų daktarė, Kauno bienalės vadovė Virginija Vitkienė įsitikinusi, kad miestiečiai pamėgsta tuos asmenybėms ar įvykiams skirtus paminklus, kurie jiems emociškai artimi ir suprantami.
„Kauniečiai mėgsta skulptūrą dainininkui Danieliui Dolskiui, nes tai buvo liaudies mėgstamas artistas. Jau pamėgo ir Kauno burmistro Jono Vileišio skulptūrą. Labai palankiai vertinu ir neseniai prie Mapu gatvės 20 numeriu pažymėto pastato – Menų inkubatoriaus kieme atsiradusią skulptūrą rašytojui Abraomui Mapu. Jo figūra pastatyta ant kėdės. Menininko Martyno Gaubo idėja originali, neformali ir patraukli“, – sakė menotyrininkė.
Tokios skulptūros, V.Vitkienės nuomone, miestiečiams patrauklios dar ir todėl, kad jos yra maždaug žmogaus akių lygyje. Kiekvienas prie jų gali prieiti, apžiūrėti, nusifotografuoti.
„Greičiausiai dėl to mažiau populiarūs mieste ir yra tie paminklai, kurie užkelti ant ankštų pjedestalų. Pavyzdžiui, S.Dariui ir S.Girėnui skirtas obeliskas ar Laisvės paminklas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sode. Tokios skulptūros su aukštais postamentais buvo madingos XX amžiaus pradžioje“, – pasakojo V.Vitkienė.
Pernai Kaune vykusios bienalės metu menininkai savo kūrybą kaip tik ir siejo su mieste esančiais paminklais. Vieni kūrėjai Laisvės statulą buvo įkurdinę savotiškame kambaryje.
„Buvome labai nustebę. Paaiškėjo, kad tik dėl šio projekto nemažai ne tik kitų miestų gyventojų, bet ir kauniečių sužinojo, kad turime tokią skulptūrą, ir kur ji yra“, – sakė kaunietė.
Parinkta vieta – tinkama
Būsimą „Laisvės kario“ skulptūrą menotyrininkė vertina dvejopai. Kaunietės nuomone, ji neturi nieko bendra su dabartiniu gyvenimu bei moderniuoju menu, taip pat ir su Lietuvos 100-mečiu. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus primenanti ir įprasminanti skulptūra.
„Kadangi gyventojų skonis, emocijos ir poreikiai yra labai įvairūs, tokia skulptūra taip pat turi teisę egzistuoti. Akivaizdu, kad daugybei žmonių šis simbolis brangus ir reikalingas, jis kelia geras emocijas. Vytis susijęs ir su mūsų prezidento vėliava. Todėl šis paminklas greičiausiai miestiečių bus mėgstamas“, – svarstė V.Vitkienė.
Paminklo Vyčiui sėkmę, menotyrininkės manymu, turėtų nulemti ir tai, kad vieta jam pastatyti – labai tinkama.
„Prie viduramžiais pastatytos Kauno pilies miesto gimimo vietoje Vyčio skulptūra labai dera. Tačiau vien pastatyti skulptūros mieste neužtenka. Ja būtina rūpintis ir vėliau“, – įsitikinusi menotyrininkė.
„Laisvės kario“ skulptūrą atveš didžiuliu krovininiu automobiliu
Vilius Kavaliauskas
Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotojas
„Dar prieš kelis mėnesius miegojau neramiai. Svarsčiau, ar pavyks įgyvendinti idėją – pastatyti Vyčio paminklą, ar neteks žmonėms, kurie tam aukoja pinigus, jų grąžinti. Dabar rūpesčiai išsisklaidė. Viskas vyksta sklandžiai.
Šią savaitę Ukrainoje, vienoje Kijevo liejykloje, skulptūra „Laisvės karys“ buvo pradėta lieti. Ji bus 6 metrų aukščio. Žirgo kamanos, balnas, pakinktai, raitelio kardo makštis bus gausiai dekoruota Vytauto Didžiojo karo muziejaus specialistų pasiūlytais elementais.
Gamykloje bus išlietos dvi skulptūros dalys. Jos bus pakrautos į didžiulį krovininį automobilį ir birželio 20 dieną turėtų pasiekti Kauną. Čia Vytis bus sumontuotas ir pastatytas.
Iki to laiko Kaune turi būti įrengtas paminklo pjedestalas. Jis bus apskritimo formos, 18 metrų skersmens, neaukštas, kad žmonės prie Vyčio galėtų prieiti. Pjedestalo vidurys, kur stovės skulptūra, bus juodas, kraštai – iš pilko granito. Taip pat bus nutiesti papildomi takai link skulptūros, įrengtas apšvietimas, vaizdo kameros.
Skaičiavome, kad Vyčio skulptūrai ir aplinkai sutvarkyti reikės apie pusės milijono eurų. Siekiame, kad Vytis būtų pastatytas už žmonių ir verslo atstovų aukas. Žmonės jau aktyviai aukoja pinigus. Turime apie 145 tūkstančius eurų aukų.
Trys Kauno įmonės, kurios atlieka paminklo įrengimo darbus, prisidės savo darbais. Jie įvertinti 80 tūkstančių eurų. Vis dėlto pastebiu, kad aktyviau nei verslininkai pinigus aukoja paprasti žmonės. Tai ne tik kauniečiai, bet ir kitų miestų gyventojai. Sumos labai įvairios. Tačiau net jei žmogus paaukoja tik 1 eurą, tuo džiaugiamės lygiai taip pat, kaip ir sulaukę didesnės paramos. Lėšas aktyviai renka ir Amerikos lietuviai.
Žmonės aukodami pinigus dažnai pasakoja, kodėl tai daro. Sako, kad jiems svarbu, jog skulptūra yra ne valdžios sumanytas, o mūsų visų projektas, nori palikti ženklą po savęs. Manau, kad Vytis Kaune bus mėgstamas paminklas.“
Skulptūras valo bei plauna ir gyventojai
Danutė Rūkienė
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė
„Kaune yra apie 100 paminklų ir paminklinių kompozicijų. Miesto tvarkymo skyrius užsako paminklų plovimo paslaugas, kai to reikia. Taip pat jie plaunami prieš valstybines šventes ir minėjimus. Paminklams plauti per metus išleidžiama apie 2 tūkstančius eurų.
Taip pat kai kurie paminklai kasmet ir remontuojami. Šiemet bus suremontuotos dvi Roberto Antinio sukurtos skulptūros. Nuo prie Menininkų namų stovinčios „Kovos“ buvo nuluptos metalo detalės. V.Krėvės prospekte prie buvusio restorano „Pasimatymas“ stovėjo skulptūra „Šventė“. Ten neseniai buvo statomi nauji namai, projekto plėtotojas skulptūrą nukėlė. Dabar paremontuota ji grįš į senąją vietą.
Yra planų, kad kitais metais prie Vytauto Didžiojo bažnyčios galėtų iškilti skulptūra Vaižgantui, nes 2019-ieji yra Vaižganto metai. Tam ieškoma lėšų.
Kauniečiai gana pagarbiai elgiasi su skulptūromis ir paminklais. Dažniausiai jos nukenčia nuo grafitininkų. Dažais neseniai buvo ištepliotos Vytauto Naručio sukurtos skulptūros, puošiančios laiptus iš V.Putvinskio gatvės į Vaistinės skersgatvį. Vaistinės gatvės bendruomenė skulptūras valė. Mes planuojame jas padengti tokiomis medžiagomis, kad ateityje aerozolinius ar kitokius dažus nuvalyti būtų lengviau.
Dabar didžiausi darbai vyksta ruošiantis statyti Vyčio paminklą. Jį prižiūrės ir juo rūpinsis Kauno miesto savivaldybė. Manau, kad jis kauniečiams turėtų būti patrauklus, kaip ir kitos lengvai prieinamos ir pasiekiamos skulptūros. Jos tarsi gyvena drauge su mumis.
Deja, yra ir nepavykusių projektų. Manau, kad S.Dariui ir S.Girėnui skirtas obeliskas, jam parinkta vieta nebuvo sėkminga, todėl kauniečiai šios vietos taip ir nepamėgo. O, pavyzdžiui, taip pat milžiniškas IX forto skulptūrinis ansamblis, iškylantis iš žemės, yra įspūdingas ir tai vietai idealiai tinka.
Parinkti vietą paminklams yra ne ką mažiau svarbu nei ir tai, kaip skulptūros atrodo. Pavyzdžiui, Kaunui giminingas Lenkijos Vroclavo miestas gegužės mėnesį padovanos bronzinį 50 centimetrų aukščio nykštuką su lagaminu ir lazda. Galvojome, kur skulptūra „Sėkmės linkintis“ tiktų. Nuspręsta, kad nykštukas atsiras S.Daukanto gatvės gale prie pat pėsčiųjų tilto, vedančio į Nemuno salą. Jis žmonėms turėtų būti įdomus.
Miestą ypač gyvina mažosios skulptūros, kurios atsiranda vykdant projektą „Kauno akcentai“ . Jų šiais metais turėtų būti pastatyta 9.“
