Klaipėdos aikštės problema išspręsta - naujose erdvėse spindės atgimimo žvaigždės

Vėjų košiama Atgimimo aikštė, kurią anksčiau kirto siauros gatvelės, stovėjo namai, o sovietmečiu dunksojo skulptoriaus Gedimino Jakūbonio sukurtas Lenino stabas, Klaipėdos valdžiai jau seniai tapo galvosopiu. Apleistoje, daugelį metų netvarkomoje viešojoje erdvėje dabar trumpai pažymimos valstybinės šventės, ji atgija gal tik per Jūros šventes.

Savivaldybės konkursą dėl aikštės rekonstravimo laimėjusi įmonė „Cloud architektai“ išnagrinėjo ko ne visus savivaldybei anksčiau siūlytus jos tvarkymo projektus. Idėjas teko derinti su šią vietovę supančiais prestižiniais pastatais – Muzikiniu teatru, viešbučiu „Amberton Klaipėda“, Rotuše, Dangės skveru.

Architektai pastebėjo, jog anksčiau nebandyta įprasminti aikštės pavadinimo, todėl jų projekte Lietuvos atgimimą simbolizuojantis akcentas – išgaubta instaliacija, kurioje, pasak kūrėjų, atsispindės dangaus sfera ir net ištisi žvaigždynai.

„Išmaniai apšviestoje aikštėje tarsi dangaus veidrodyje atsikartos žvaigždžių, žibėjusių virš Klaipėdos istorinę 990 metų kovo 11- osios naktį, rikiuotė. Dalelė tokio dangaus spindės blizgioje nugludinto nerūdinančio metalo instaliacijoje“, - pasakojo vienas iš projekto autorių architektas Antanas Dagelis.

Išgaubto metalo sferą ženklins istorinio Klaipėdos žemėlapio antspaudas. Projektuotojų tikslas - paversti aikštę traukos erdve įvairaus amžiaus gyventojams, užsienio turistams, kad jie čia vaikštinėdami, žvelgdami į žvaigždes ant grindinio pajustų pulsuojančio laikmečio dvasią.

Atgimimo aikštę puoš išsaugoti ir naujai pasodinti želdiniai, vertikalūs šviestuvai, fontanai, išskirtinio dizaino suoliukai medžių pavėsyje. Poilsiui ir pramogoms pritaikytose zonose bus galima sumontuoti erdvią sceną muzikos koncertams, spektakliems, kitokiems masiniams renginiams.

Rekonstruotą aikštę pagal poreikius bus galima suskaidyti į tris funkcines erdves, skirtas aktyviai veiklai, masiniams renginiams, iškilmėms, poilsiui ir rekreacijai.

Požeminė 180 vietų automobilių stovėjimo zona užims du trečdalius sutvarkytos aikštės perimetro. Požeminiu  tuneliu žmonės galės pėdinti į šalią esantį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, kurį irgi numatoma rekonstruoti. Ten bus ir liftų neįgaliesiems.

„Dėl tokios aikštelės vyko daug ginčų. Ji suprojektuota taip, kad neužgriozdintų istorinių erdvių - gal kada nors sumanysime atstatyti per karą nušluotus kvartalus“, - tokios galimybės neatmeta savivaldybės administracijos vadovas Saulius Budinas.

Ne tik šį, bet ir kitus siūlytus projektus reikiai vertinę visuomenės atstovai siūlė Atgimimo aikštėje ne žvaigždes tupdyti, o pastatyti konkretų monumentą kokiam nors iškiliam Klaipėdos krašto veikėjui, įprasminti istorinius įvykius ir datas.

Kai kurie aktyvistai netgi žvalgėsi į sostinei nereikalinga tapusią klaipėdiečio skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtą Vyčio skulptūrą - siūlė perkelti ją į rekonstruotą Atgimimo aikštę. Tačiau tokia jų iniciatyva valdžios pritarimo nesulaukė.

„Paminklas Mažosios Lietuvos siela vadinamam rašytojui ir filosofui Vydūnui jau kuriamas - jis greitai iškils kitoje miesto aikštėje. Klaipėdos kraštui nusipelniusius mažlietuvius pagerbsime Dangės skvere, kurį irgi numatyta rekonstruoti“, - aiškino S.Budinas.

Bene karščiausius ginčus įplieskė architektų siūlomas pagrindinis Atgimimo aikštės akcentas - šiuolaikiška instaliacija su žvaigždynų atspindžiais. Vieni joje pasigedo ryškesnių sąsajų su miesto praeitimi ir monumentalumo, kitus suglumino neįprastos kūrinio formos.

Paminklus prižiūrinčių komunalinių tarnybų specialistai teiravosi, kas blizgią metalo sferą valytų nuo kritulių, šveistų, saugotų nuo vandalų išpuolių, siūlė nerūdijantį metalą pakeisti stiklu.

Klaipėdos savivaldybės konkursą dėl centrinės aikštės sutvarkymo laimėjo jungtinės veiklos sutartį su sostinės architektais pasirašiusi statybų bendrovė „Panevėžio statybos trestas“.

Projektuotojų paslaugos miestui kainuos apie 127 tūks. eurų, o visos investicijos į Atgimimo aikštę gali siekti 4 milijonus eurų.Tikimasi pradėti darbus dar šį rudenį ir baigti 2020-isiais.

Įmonės „Cloud architektai“ projektuotojų grupės vadovas A.Dagelis pažymėjo, jog kurti Atgimimo aikštės projektą - didelė garbė ir atsakomybė: “Įvertinę ankstesnes diskusijas, nuomonių įvairovę, siūlome visiškai naują, kai kam gal ir netikėtą koncepciją”.

Architektų ir savivaldybės sutartyje pagrindine pertvarkomos aikštės ašimi turėjo tapti mėnulį primenantis objektas - aplink jį ir jame vyktų įvairios atrakcijos, renginiai. Vakarais apšviestas apskritimas su fontanu virstų mėnulio fazes atkartojančiu laikrodžiu.

Planuota tokį objektą nulieti iš betono, tačiau sulaukę specialistų pastabų, jog pilkšva konstrukcija dieną sukeltų nuobodulį, atrodytų plokščia kaip blynas, projektuotojai užsimojo mėnulio iliuziją kurti iš spindinčio poliruoto plieno.

„Ant metalo sferos bus galima vaikščioti, fotografuotis. Per koncertus 35 metrų pločio erdvę nesunku uždengti platforma - sulyginti su grindiniu.  Tokia instaliacija būtų ilgaamžė, jos priežiūra nesudėtinga. Tai rodo kitur iš tokių pačių medžiagų sukurti objektai”, - pristatydamas projektą sakė A.Daugelis.

Panašus dangaus skliautą atspindintis šiuolaikinio meno kūrinys „Debesų vartai“ puošia vieną Čikagos aikštę. JAV didmiesčio gyventojai ir svečiai šią originalių formų skulptūrą praminė „Pupa“.

Nors vilniečiai Klaipėdai siūlo kitokių formų instaliaciją, projektą  "Dangaus veidrodis" aptemdė galimo plagiato šešėlis – platesnio akiračio žmonės jame įžvelgė Niujorke gyvenančio ir ten kuriančio lietuvio menininko Žilvino Kempino kūrinių motyvų.

Galimą kopijavimo atvejį pirminiame etape pastebėjo ir pats Nacionalinės premijos laureatas Ž. Kempinas. Dėl to jis netgi kreipėsi į Lietuvos kultūros ministeriją, pašokdino autorinių teisių gynėjus.

Ž.Kempinas prisiminė elektroniniu paštu gavęs „Cloud architektai“ kūrybos direktorės Jovilės Porvaneckaitės laišką - vizualaus meno kūrėją jį kvietė dalyvauti kuriant Atgimimo aikštės projektą.

Pasirodo, būtent Ž.Kempino kūrybos paroda sostinės „Vartų“ galerijoje ambicingą architektų komandą pakylėjo, nuteikė uostamiesčio aikštės konkursui kurti ne bet kokią, o pasaulinio lygio viziją.

“Norėčiau, jog sutiktumėte būti mūsų kūrybos įkvėpėju šiame darbe, su jumis kurtume bendrą architektūrinį projektą - mėnulį matomą iš mėnulio”, - Ž.Kempinui rašė J.Porvaneckaitė.

Įkvėpimo šaltiniu veikiausiai tapo Ž.Kempino kūrinys „Illuminator“. Pagrindiniu simboliu pasirinkę mėnulio įvaizdį, architektai siekė aikštei suteikti neįprastų formų, išgryninti atgimimo idėją.

“Aikštė galėtų atrodyti kaip jūsų darbas „Illuminator“, jį pritaikytume veikti erdvėje ir miesto urbanistikos tinkle,“ - Ž.Kempinui rašė J.Porvaneckaitė kviesdama jį į savo komandą.

Tačiau šis kažkodėl nepanoro tapti „Cloud architektų“ projekto ideologu ir bendraautoriumi – pasitraukęs į šalį menininkas J.Porvaneckaitei aiškiai leido suprasti, kad konkursas jo nedomina.

Ž.Kempinas susijaudino, kai vienas bičiulis Niujorke ėmė domėtis, kuo jis užsiima Klaipėdoje. Švytinčio mėnulio vaizdai „Cloud architektų“ vizualizacijose menininkui priminė jo kūrybos ciklą „Illuminator“.

Tuomet Ž.Kempinas kreipėsi į kūrėjų autorines teises ginančią asociaciją LATGA, savo mintimis apie Klaipėdoje plėtojamą architektų projektą pasidalijo su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson.

Ministrė apgailestavo dėl Ž.Kempinui nemalonios situacijos, patikino kalbėjusi su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, kuris jai esą pažadėjęs kaip nors spręsti susidariusią problemą.

Kalbas, jog projektas neva grindžiamas Ž.Kempino darbais, „Cloud architektų“ atstovai vertino kaip muilo burbulą - mėnulis yra natūralus bendrinis gamtos reiškinys, kurio niekas negali savintis.

Tiesa, architektai prisipažino prieš konkursą susisiekę su Ž.Kempinu, siūlę jam bendradarbiauti, minėjo, kad norėjo kartu plėtoti projektą įkvėpti būtent šio menininko kūrinių ciklo „Illuminator“.

A.Dagelis neslėpė, jog mėnulį, kaip savotišką žmonijos atgimimo simbolį, dangaus kūnų, atkartojančių šviesulių rikiuotę Lietuvai reikšmingą istorinę naktį, pasirinko inspiruotas Ž.Kempino kūrinių.

Pats Ž.Kempinas mėnulį sieja ne su atgimimu, o su mirusiųjų pasauliu, beprotybe ir psichopatija, pasireiškiančia per pilnatį. Atšalęs mėnulis, pasak jo, savo šviesos neskleidžia – tik atspindi saulę.

Reiškęs pretenzijų dėl vaizdinių panašumo Ž.Kempinas sulaukė reakcijos - vilniečiai jam atsiuntė nemažai nuotraukų iš interneto su švytinčiais objektais, skulptūromis ir kitais panašiais kūriniais.

„Gal jie norėjo įrodyti, kad mano darbai nėra originalūs, kad kitur sėmėsi įkvėpimo ? Iš visų „panašių paveiksliukų” jų pačių projektas labiausiai panašus į manąjį „Iliuminatorių”, - kalbėjo Ž.Kempinas.

„Ž.Kempino darbai tik kuria sferos iliuziją, o mes suformavome tikrą kalvą - mėnulis tarsi įstrigęs aikštėje. Pasaulyje yra daug viešųjų erdvių, kuriose akcentuojamas apskritimas, čia nėra ką ir komentuoti”, - teigė A.Dagelis.

Garsų menininką prisidėti prie Atgimimo aikštės tvarkymo kvietė ir Klaipėdos meras V.Grubliauskas, tačiau Ž.Kempinas sakė nenorįs užsikrauti projekto naštos dėl to, kad nelabai pasitiki A.Dageliu.

„Kas tai - intelektualinė vagystė, išvestinis kūrinys ar tiesiog kiaulystė ? Liūdna, kai su tokiomis problemomis tenka susidurti mieste, iš kurio esu kilęs”, - apgailestavo buvęs klaipėdietis Ž.Kempinas.

J.Porvaneckaitė stebėjosi, kodėl Atgimimo aikštės projektas tapatinama su mėnuliu: „Gal savivaldybėje kažkas taip pasakė, bet tikrai ne mes. Bet jeigu ten ir būtų mėnulis, Ž.Kempinas nėra įgijęs išskirtinių teisių jį vaizduoti. Kai ką nors darai, visada atsiranda norinčių dėl neaiškių tikslų pakenkti".

Autoriai tikino sukūrę patrauklų ir inovatyvų, šiuolaikinės lietuvių architektūros lygį atspindintį aikštės rekonstravimo projektą, kurį realizavus Klaipėda sulauktų daugiau lankytojų, svečių iš užsienio.

Architektus konsultavo garsios inžinerinių sprendimų kompanijos „Atelier One“ atstovas Neilas Thomas - pasaulinio garso menininko Anisho Kapooro, Londono ir Sočio žiemos olimpinių žaidynių instaliacijų, roko grupių „Rolling Stones“, „Pink Floyd“, „U2“ koncertų vizualinių projektų kūrėjas.

Klaipėdoje konkursą dėl Atgimimo aikštės rekonstravimo pavyko surengti  tik iš trečio karto - architektai anksčiau nepateikdavo originalesnių idėjų, siūlė paprasčiausius tvarkybos projektus.

“Ekspertų išrinktas projektas atveria galimybes centrinę uostamiesčio aikštę pritaikyti įvairiai veiklai. Kiekviena originali idėja iš pradžių atrodo keistokai. Eifelio bokštas taip pat buvo laikomas  darkančiu aplinką, o dabar be jo niekas neįsivaizduoja Paryžiaus”, - kalbėjo S.Budinas.

Bandymus įžiebti plagiato skandalą savivaldybės tarnautojai ir urbanistikos specialistai vertina kaip ambicijų padiktuotą Ž.Kempino užmojį atkreipti į save dėmesį, situaciją išnaudoti savireklamai.

“Jis labai džiaugėsi, kad mus inspiravo. Kai jo galerininkės klausėme, ar galime cituoti, kad mus įkvėpė Ž.Kempinas, ji sakė, kad net ir prašyti nereikia, tai esanti didžiausia garbė. Viskas pasikeitė, kai pateikėme darbą”, - architektams lipinamos plagiatorių etiketės kratėsi J.Porvaneckaitė.

Konkurso nugalėtojai, atsižvelgdami į projekto užsakovų ir urbanistų išsakytas kritines pastabas, savo darbą dar tobulino, parinko kitokias veidrodinės instaliacijos formas ir medžiagas.

Atsisakę prieštaringai vertinto mėnulio iliuzijos įvaizdžio projektuotojai jo neakcentavo, galutinį Atgimimo aikštės rekonstravimo variantą įvardijo abstrakčiau - „Dangaus veidrodis“.

Projektavimo firmos „Pilis“ architektės Ramunė Staševičiūtė ir Gerda Antanaitytė parengtoje Atgimimo aikštės raidos galimybių studijoje buvo numačiusios tris galimus prestižinės erdvės tvarkymo variantus.

Studijos kūrėjos klaipėdietės aikštę iš Herkaus Manto ir Danės gatvių siūlė užstatyti. Tuomet čia iš dalies būtų atkurtas prieškario vaizdas, liktų tik nedidelė erdvė šalia viešbučio “Amberton Klaipėda“.

Kitas variantas parengtas atsižvelgiant į Muzikinio teatro rekonstravimo projektą. Pagal jį siūlyta centrinę miesto aikštę užstatyti pastatais, kurie priklausytų teatrui taip išplečiant jo sklypo ribas.

Nagrinėtas dar vienas su miesto praeitimi  ir kultūros paveldu susijęs variantas – neužstatytą aikštę siūlyta plėsti senamiesčio kryptimi įrengiant pėsčiųjų tiltą, kuris ją jungtų su Vežėjų gatve.

Visais atvejais po Atgimimo aikšte buvo numatyta vieta automobilių stovėjimo aikštelei.