Kapsulės įkasimo iškilmėse dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Radviliškio meras Antanas Čepononis, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, JAV ambasadorė Anne Hall, Suomijos ambasadorius Christeris Michelssonas, būrys kitų garbių svečių.
Simbolinę kapsulę patikėta įkasti Šeduvos gimnazistams.
Statybas finansuoja geradaris
Šį pasaulyje atitikmens neturintį projektą finansuoja kol kas viešumoje nesirodantis geradaris – Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantis litvakas, kuris nori pagerbti iš Šeduvos kilusių senelių atminimą.
Milžiniškam projektui įgyvendinti buvo įkurtas specialus Šeduvos žydų memorialinis fondas. Jis įkurtas garsaus poeto, eseisto, vertėjo Sergėjaus Kanovičiaus iniciatyva.
Fondas jau finansavo senųjų Šeduvos žydų kapinių restauraciją, trijų paminklų masinių žudynių vietoje, paminklo Šeduvos miestelio centre statybas. To paties fondo inciatyva apie Šeduvos žydus rašoma istorinė monografija, o Saulius Beržinis kuria dokumentinį filmą „Suakmenėjęs laikas“.
„Projektui asmeninius pinigus aukojantis geradaris kol kas nenori viešumos. Tačiau mes visi jį išvysime per muziejaus atidarymo šventę“, – sakė Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovas Jonas H. Dovydaitis.
Muziejų kuria tikras žvaigždynas
Išskirtinį muziejaus „Dingęs Štetlas“ projektą nuspręsta patikėti pasaulinio masto garsenybėms.
Muziejaus projektas patikėtas garsiam suomių architektui Raineriui Mahlamakiui iš Helsinkio “ARKLM“ studijos. Lietuvoje jam talkina Augusto Audėjaičio vadovaujama „Studija 2A“.
Vidaus interjeru rūpinasi JAV kompanija „Ralph Appelbaum Associates“. Būtent jai buvo patikėta sukurti ir Holokausto memorialinio muziejaus Vašingtone, Holokausto muziejaus Hiustone interjerą, Karališkąjį Alberto memorialinį muziejų Londone, dar apie 700 meno ir istorijos erdvių visame pasaulyje.
3 tūkst. kv. metrų muziejaus statybų konkursą įmonių laimėjo bendrovė „Agentus“, o statybų konkursui bei statybų procesui vadovauja Šveicarijos statybos audito įmonė „ECAS AG“.
Šiame muziejuje bus pasakojama tiek Šeduvos, tiek panašių miestelių išnaikintų bendruomenių istorija, parodytas Lietuvos žydų šeimos gyvenimas ir tradicijos, litvakų mokslo reikšmė, kultūriniai, socialiniai ir politiniai judėjimai, jų plėtojami verslai bei užsiėmimai.
Muziejaus lankytojai susipažins ir su tragiška Lietuvos ir Šeduvos istorijos dalimi, kai Antrojo pasaulinio karo metais štetlo gyventojų gyvybės buvo nutrauktos netoliese esančiose trijose Holokausto vietose.
Tikimasi, kad į šiuolaikiškiausiomis technologijomis aprūpintą muziejų plauks turistai iš viso pasaulio.
Bendruomenę sunaikino per dvi dienas
Hidiš kalba štetl reiškia nedidelį miestelį, kurio didžiąją dalį gyventojų sudaro žydai. Tokių miestelių Lietuvoje buvo net 250, o tarp jų – ir Šeduva.
Šis miestelis pirmąkart istorijos šaltiniuose paminėtas XV amžiuje. Istorikai aptiko įrodymų, kad tuo pat metu čia gyveno ir kelios žydų šeimos. Būtent čia 1449 m. gimė ir tris dešimtmečius gyveno garsusis rabinas Mošė HaGolė.
Žydų bendruomenė suklestėjo vėliau, XVIII a. pirmojoje pusėje, kai Šeduvai buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. 1880 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Šeduvoje jau gyveno 2386 žydai, o tai sudarė kone du trečdalius (63 proc.) visų miestelio gyventojų.
Didžiulis smūgis bendruomenei buvo sovietų okupacija 1940 m. vasarą, nes okupantai uždarė žydų mokyklas, nacionalizavo turtą, verslą. 1941 m. birželio 25-ąją Šeduvą užėmė nacių kariuomenė, o po kelių savaičių naujieji okupantai kartu su vietiniais kolaborantais suvarė žydus į getą.
Rugpjūčio 25-26 d. per surengtas žudynes buvo išžudyti 664 šeduviai žydai. Holokaustas tęsėsi dar kelias savaites, tad skaičiuojama, kad aukų skaičius siekia beveik 1000.
Jau investavo milijonus eurų
Vienas pirmųjų darbų buvo sutvarkyti apleistas Šeduvos senąsias žydų kapines. 1,3 hektaro plote buvo išsibarstę pavieniai antkapiai, kurių kultūros paveldo specialistai buvo įregistravę tik 650. Sutvarkius kapines, buvo aptikta net 1350 antkapių ir akmeninių objektų.
Ne visuose antkapiuose pavyko įskaityti ir mirusiųjų duomenis – tokių buvo tik trečdalis. Neidentifikuoti akmenys buvo surinkti ir sudėti į paguldytą didžiulę šešiakampę Dovydo žvaigždę. Aplink kapines buvo atstatyta autentiška akmeninė tvora. Darbai vyko laikantis visų tradicijų – viskas buvo daroma rankomis.
„Šalia kapinių norėjome statyti vieną nedidelį apie 200 kvadratinių metrų namą ir jame įrengti muziejų. Tačiau bediskutuodami nutarėme, kad tikslinga atkurti visą miestelį, todėl erdvės išaugo beveik 15 kartų“, – pasakojo J.H.Dovydaitis.
Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovas sakė, kad viskas bus padaryta paaukotais pinigais: „Anksčiau buvo kalba, kad Savivaldybė įsteigs vieną muziejininko etatą, bet dabar suprantame, kad čia turės dirbti apie dvi dešimtis specialistų. Jie netaps našta Savivaldybei – išlaikysime patys“, – kalbėjo J.H.Dovydaitis, pažymėjęs, kad iki muziejaus statybų jau investuota daugiau kaip 3 milijonai eurų.
