Skaudžia žinia ir atsiminimais apie žinomą architektą dalijosi jo buvę mokiniai, taip pat ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Algimantas Nasvytis buvo žmogus, kuris net ir sovietmečiu Vilniaus veidą sugebėjo keisti šiltai, be monstriškumo, bet vizionieriškai.
Jis buvo tas žmogus, kuris dar 1967 metais nubrėžė naujojo centro dešiniąjame Neries krante kontūrus. Kuris palaikė kūrybą ir gynė paveldą.
Jo projektuoti pastatai – Seimo rūmai, „Lietuvos“ viešbutis, Nacionalinis dramos teatras visada bus mūsų paveldo dalimi.
Pokalbiai su juo visada buvo gėrio ir įkvėpimo šaltinis. Prieš du metus Jis tapo mūsų miesto garbės piliečiu.
Šiandien, palikęs po savęs grožį ir šilumą, Jis išėjo.
Amžiną Jam atilsį ir užuojauta artimiesiems“, – feisbuke rašė R.Šimašius.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą dėl architekto, buvusio nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės ministro Algimanto Nasvyčio mirties.
Pasak šalies vadovės, visą gyvenimą mylėjęs Vilnių, A. Nasvytis formavo šiuolaikinius jo bruožus, kuriančius modernaus miesto dvasią ir derančius prie senosios architektūros paveldo. Išskirtinis brolių architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių duetas įgyvendino daugybę projektų, be kurių nebūtų galima įsivaizduoti sostinės.
Prezidentė pabrėžė, kad Lietuvos atmintyje A. Nasvytis išliks ir kaip šviesus Sąjūdžio veidas, ir kaip puikus pedagogas, ugdęs naujus Lietuvos architektus, kurie didžiuojasi turėję ypatingą mokytoją.
A. Nasvyčio nuopelnai įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Architektūros Riterio ordinu.
Valstybės vadovė užjautė A. Nasvyčio šeimą, artimuosius, kolegas ir Lietuvos kultūros bendruomenę.
A. Nasvytis gimė 1928 m. balandžio 8 d. Kaune.
Jo tėvas buvo Lietuvos kariuomenės gydytojas Kazimieras Nasvytis, brolis architektas Vytautas Nasvytis, sesuo aktorė ir radijo diktorė Undinė Nasvytytė.
1946–1952 m. jis studijavo LSSR dailės institute, kur įgijo dailininko-architekto diplomą. Vėliau dirbo Respublikinėse architektūrinėse dirbtuvėse. Dirbo Miestų statybos projektavimo institute, nuo 1962 m. projektų buvo vyriausiasis architektas. Nuo 1980 m. dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabartiniame VGTU), Urbanistikos katedroje, 1983 m. tapo docentu, o nuo 1993 m. profesoriumi.
A. Nasvytis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje.
Prieš dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą. Garsų architektą, visuomenės veikėją nuspręsta pagerbti už įvairiapusę kūrybinę veiklą, architektūros plėtotę, Vilniaus miesto vardo garsinimą bei ilgametį darbą kuriant gražesnę sostinę. Architektas A.Nasvytis taps 14-uoju Vilniaus garbės piliečiu.
Brolių architektų Algimanto Nasvyčio ir Vytauto Nasvyčio žymiausi projektai įgyvendinti būtent Vilniuje. Architektai drauge suprojektavo Nacionalinį dramos teatrą, Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, sostinės viešbutį „Lietuva“ (dabartinis „Radisson Blu Hotel Lietuva“) ir Baltąjį tiltą per Nerį. Broliai Nasvyčiai yra ir „Neringos“ viešbučio, ir kavinės interjero Vilniuje, Centrinio pašto rekonstrukcijos projektų autoriai. Visa tai – Lietuvos moderniosios architektūros aukso fondas.
Įvairiapusė A.Nasvyčio kūrybinė veikla susijusi su lietuvių moderniosios architektūros raida, o ypač – Vilniaus miesto architektūros išplėtojimu. A.Nasvytis yra paminklų Žemaitei, Lietuvos karaliui Mindaugui architektūrinių dalių kūrėjas. Architektas kartu su broliu sprendė sudėtingas Vilniaus miesto urbanistines problemas. Architektas iki šiol nuolat dalyvauja Vilniaus bendrojo plano, miesto centro detaliojo plano rengimo darbuose. A.Nasvytis yra apdovanotas svarbiomis valstybinėmis premijomis bei titulais: 1998 m. jam suteiktas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas, 1998 m. – Architektūros riterio ordinas, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis, 2003 – Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2006 m. – Šv.Kristoforo statulėlė.
