Dėl bažnyčios „kišimo į stiklainį“ neramu ir dominikonams

Dominikonai susirūpinę dėl Vilniuje, šalia Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno, planuojamo statyti viešbučio su konferencijų centru bei biurų pastato.

Atnaujinti Šv. Jokūbo ligoninės plėtros projekto pasiūlymai yra priimtinesni, tačiau dar reikėtų tobulinti estetinius sprendinius.
Atnaujinti Šv. Jokūbo ligoninės plėtros projekto pasiūlymai yra priimtinesni, tačiau dar reikėtų tobulinti estetinius sprendinius.
Atnaujinti Šv. Jokūbo ligoninės plėtros projekto pasiūlymai yra priimtinesni, tačiau dar reikėtų tobulinti estetinius sprendinius.
Atnaujinti Šv. Jokūbo ligoninės plėtros projekto pasiūlymai yra priimtinesni, tačiau dar reikėtų tobulinti estetinius sprendinius.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Aug 31, 2018, 3:14 PM, atnaujinta Aug 31, 2018, 3:17 PM

Kaip rašė ELTA, šio projekto iniciatorė – UAB „Orkela“. Dėl planuojamų statybų šalia bažnyčios ir vienuolyno ne kartą piketavo visuomeninės organizacijos, savo nuomonę dėl Šv. Pilypo ir Jokūbo „kišimo į stiklainį“ išsakė paveldosaugininkai, architektai, visuomenės veikėjai.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčia – vėlyvojo baroko paminklas. Ir nors šventovė projektuota ne garsiojo architekto Jono Kristupo Glaubico, yra baroko – didžiausio Lietuvos diplomato, iš kurio pasaulis atskiria, kad esame Europos šalis, – pavyzdys.

„Kaip pirmą kartą į Lietuvą atvykusi Danijos karalienė Vilniuje tikėjosi išvysti cerkvių „svogūnus“, o pamatė Vilniaus baroką, suprato, kad Lietuva – Vakarų Europa”, – sakė A. Bumblauskas.

Kad ir kokie būtų šalių sprendimai dėl šio projekto, dominikonai tvirtai įsitikinę – istorinio Dominikonų vienuolyno ansamblio apsauga turi būti užtikrinta.

„Visiems yra suprantama ir žinoma, kad kultūros paveldas įpareigoja tiek valstybę, tiek jo savininkus, tiek visuomenę. Todėl mes, Vilniaus broliai dominikonai, tikimės ir tikime, kad valstybės bei savivaldos institucijos ir visos suinteresuotos šalys savo pareigas vykdys teisėtai, teisingai ir tinkamai“, – sako Lietuvos dominikonų vienuolyno subprioras, brolis Mindaugas Slapšinskas OP.

Broliai dominikonai atidžiai stebi projekto derinimo procesus, kuriuose matoma ir pozityvių aspektų. Projektas vis dėlto buvo viešinamas, visuomenė – gana plačiai supažindinta su juo, o vėliau, išgirdus žmonių pastabas, kiek koreguotas ir projekto iniciatorės vėl plačiai pristatytas visuomenei.

Tačiau vienuolija apgailestauja, kad neapsieinama ir be negatyvių aspektų. Susipriešinimas tarp visuomenės ir privataus intereso tampa vis gilesnis. Teisinė aplinka, kurioje turėtų vykti visuomenės ir privataus intereso dialogas, nėra išbaigta (neratifikuota Faro konvencija ir pan.), tai neišvengiamai veda šias dialogo puses į iš esmės nereikalingus ginčus.

„Ne tokia vienuolių misija – būti už ar prieš, o juolab būti skydu arba politinio ar verslo žaidimo kauliuku. Tęsdami kelių šimtų metų tradiciją Lietuvoje, mes vykdome tikinčiųjų pastoraciją, išdidžiai ir džiaugsmingai kviečiame miestiečius į tarptautinius kariliono ir chorų muzikos festivalius. O kalbant apie žemiškus dalykus galbūt nustebsite, bet buitis ir remontai – irgi mums įprasta darbotvarkė: šiuo metu renovuojame vienuolyną“, – sako brolis Mindaugas.

Dominikonai – tai Katalikų Bažnyčios vienuoliai ir pasauliečiai. Oficialus ordino pavadinimas yra Ordo Praedicatorum (Pamokslininkų ordinas). Jo užduotis ir tikslas – skelbti Evangeliją ir pamokslaujant Dievo Žodį, vesti žmones į išganymą.

800 metų gyvuojantis ordinas vienija per 6 tūkstančius brolių, gyvenančių beveik visose pasaulio šalyse, apie 3 tūkstančius kontempliatyviųjų seserų, apie 27 tūkstančius apaštalinių seserų ir apie 144 tūkstančių dominikonų pasauliečių.

Lukiškių dominikonų vienuolynas nuo 2016 m. priklauso Prancūzų provincijai. Pirmoji bažnyčia Lukiškėse funduota 1642 metais, šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dieną, t. y. gegužės 1-ąją.

Smolensko kaštelionas Jurgis Liutauras Chreptavičius dovanojo Vilniaus dominikonams 4 tūkst. auksinų, nurodydamas Lukiškių kapinėse pastatyti bažnyčią ir vienuolyną. XVII a. viduryje minimi septyni vienuoliai, kurie buvo įpareigoti laidoti neturtinguosius ir nemokamai atlikti bažnytines apeigas. Karai ir neramumai mieste neaplenkė ir Lukiškių konvento statinių.

XVII a. antroje pusėje mediniai statiniai degė (1655 ir 1684 m.), todėl 1690 m. toje vietoje pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Jos statyba užtruko iki 1727 m. Bokštuose pakabinti trys varpai su įrašytais metais (1711, 1738 ir 1739), kuriems suteikti Jokūbo, Dominyko, Pilypo vardai. Į didįjį altorių įkeltas senas, stebuklais pagarsėjęs, ant medžio tapytas Gailestingosios Dievo Motinos atvaizdas. Jį iš Rusijos apie 1649 m. atvežė Lietuvos artilerijos generolas ir Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas-Gosievskis.

1794 m. Rusijos kariuomenė, naikindama Vilniaus priemiesčius, bažnyčią apgriovė. 1799 m. vienuolyne įkurta Šv. Jokūbo ligoninė. 1812 m. bažnyčioje įrengta karo ligoninė, sukūrenti joje buvę suolai, zakristijos spintos. 1844 m. vienuolynas uždarytas, o bažnyčia palikta parapine.

Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. 1948 m. ji buvo uždaryta, čia įrengtas vaisių ir daržovių, o vėliau Operos ir baleto teatro sandėliai.

Ieva Urbonaitė-Vainienė

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.