Jo autorius – medijų menininkas Refikas Anadolis.
Skaitmeninės projekcijos sujungtos su Los Andželo filharmonijos orkestro skaitmeniniais archyvais. Performansas kuriamas iš pačios Filharmonijos istorijos: milijonai fotografijų, spausdintų programėlių, vaizdo ir garso įrašų skaitmenizuoti ir, pasitelkus specialų algoritmą, projektuojami ant pastato paviršiaus, taip meno kūriniu paverčiant pačią Walto Disney koncertų salę.
Kad „išverstų“ Los Andželo filharmonijos archyvus, R.Anadolis dribo kartu su platforma „Google Arts & Culture“.
Į banguojantį pastato fasadą bus nukreipti 42 projektoriai. Kartu su šviesa menininkas sujungė ir muziką. Performanso metu skambės kūriniai iš Filharmonijos archyvų bei garso dizainerių Roberto Thomaso, Kerimo Karaoglu ir Parago K.Mitalo kūriniai.
16 metų užtruko, kol koncertų salė iškilo – Walto Diseney našlė Lillian jos statyboms skyrė 50 mln. JAV dolerių. Dar 15 metų reikėjo, kad po 2003 m., kai Filharmonijos pastatas baigtas statyti, buvo įgyvendinta architektų vizija pastato eksterjerui.
„Visada svajojau, kad ant Walto Disney koncertų salės būtų rodomi paveikslai ir filmuota medžiaga. Projektuodamas pastatą specialiai tam rinkausi metalą“, – laiške rašė koncertų salės architektas Frankas Gehry.
