Bolivijoje, Alto mieste, tokių architekto Freddy Mamani kurtų „neo-Andean“ stiliaus pastatų jau yra 100.
Šedevrą, kuriame gausu senovės simbolizmo ir dabartinių laikų fantastikos, žmonės dabar gali išvysti ir Paryžiuje. Kruopštaus F.Mamani rankų darbo įvairiaspalvė pobūvių salė yra parodos „Pietų geometrija: nuo Meksikos iki Patagonijos“ dalis. Ji eksponuojama modernaus meno muziejuje „Cartier Foundation“.
„Gali atrodyti panašu į Las Vegasą, tačiau idėjas sužadino laikai iki Kolumbo“, – theguardian.com pasakojo 47 metų architektas. Salės lubų išpjovos simbolizuoja inkų kryžių čakaną, o įvairūs geometriniai motyvai primena Tiahuanaką, ikikolumbinės indėnų kultūros radimvietę Bolivijoje.
Kūrėjo darbuose gausu ir jo gimtosios aimarų indėnų genties drabužių motyvų. Austi drabužiai yra ryškių, kontrastingų spalvų, pagražinti įvairiais vingiuotais raštais.
Gyvenimas, kokį F.Mamani susikūręs dabar, toli gražu nepanašus į jo praeitį. Menininkas užaugo iš purvo plytų sulipdytame name atokiame kaime, kur iki artimiausios mokyklos buvo valanda kelio. Kai jam buvo 13 metų, kartu su 6 savo jaunesniais broliais ir seserimis išsikraustė į Altą, kur baigė statybos mokslus, dirbo ir po truputį kopė į architektūros aukštumas.
Daug garsių Bolivijos architektų negaili F.Mamani karčių žodžių, sako, kad jo darbai – ne architektūra, o dekoracijos. Kai įgriso klausytis kalbų, kad nėra tikras architektas, jis nusprendė baigti šio mokslo studijas. „Mano kritikai padarė mane architektu“, – šypsosi neseniai diplomą gavęs kūrėjas.
Vyras džiaugiasi, kad „neo-Andean“ stilius jo mieste prigijo, ir tikisi ateityje sukurti dar daugiau šedevrų.
Jis netgi planuoja atidaryti savo architektūros mokyklą ir teigia, kad dabar rengiant architektus neakcentuojamas taip reikalingas kūrėjų ryšys su visuomene ir žmonėmis.
