Be to, ant Sungario upės iškilusio kultūros centro formos tokios, kad, rodos, jį sukūrė vėjas ir vanduo.
Sinusoides primenantis pastato fasadas atkartoja supantį kraštovaizdį. Kad statinys dar labiau susilietų su aplinka, architektai suprojektavo specialią baltą sieną, kuri turėtų priminti sniego pusnį. Pastato stogas – krištolą primenanti stiklo struktūra, imituojanti sniegą ir ledą, rašo archdaily.com.
Operos rūmų fasadas, architektų „MAD Architects“ sprendimu – iš šviesių tonų lenktų aliuminio plokščių. Naktį jis apšviečiamas gelsva šviesa. Lenktos fasado formos išlaikomos ir pastato viduje.
A.Mørko/archdaily.com nuotr.
Kelionė į operos rūmus prasideda pereinant tilteliu į Harbino kultūrinę salą, kur banguojantis statinio fasadas supa didelę viešąją aikštę. Įėję į didelį vestibiulį, lankytojai pamato šią erdvę supančias skaidraus stiklo sienas, vizualiai suliejančias interjerą ir eksterjerą.
Didžiojoje operos salėje nepaprastai daug mandžiūrinio uosio medienos: medinės sienos švelniai supa žiūrovų zoną ir pagrindinę sceną.
„Hufton+Crow“/archdaily.com nuotr.
Mažoji teatro salė – visiškai kitokia. Čia vidaus erdvės tarsi išeina į lauką, nes už pasirodymų scenos – didžiulis panoraminis langas.
Operos teatro kartu su kultūros centru bendras plotas – 79 tūkst. kv. metrų. Čia telpa 1,6 tūkst. žiūrovų, o mažojoje koncertų salėje – 400.
