Gyvas XV amžiaus architektūros paminklas mena tai, ko dabar nebeprisimena nė vienas žmogus. Žvelgiant į pilį galima išvysti praėjusių šimtmečių žymes: išorines sienas paženklinusius priešų paliktus randus ar įspūdingai atrodančią pilies teritoriją, kurioje pėdsaką paliko nemažai žinomų žmonių.
Pastato interjeras pribloškia autentiškumu. Penkių gyvenamųjų aukštų romaninio stiliaus pilyje, ko gero, neįmanoma girdėti iš kitų kambarių sklindančio garso. Mat sienų storis siekia nuo 1 iki 3 metrų. Taip pat pilį puošia sukti spiralės formos akmeniniai laiptai. Įdomu tai, kad jie įrengti laikrodžio rodyklės kryptimi, – tai kadaise padėjo rūmų savininkams lengviau kovoti su nelauktais įsibrovėliais.
Pilies viduje įrengta didžiulė banketų salė: ten galima ne tik iškilmingai pavakarieniauti, bet ir paminėti tradicines Škotijos šventes – Naujuosius metus, vadinamus „Hogmanay“ ir garsėjančius visą naktį trunkančiais šokiais, ar Roberto Burnso šventę, rengiamą šaliai nusipelniusio poeto garbei.
„Ši pilis tikrai lyg iš pasakos. Ji buvo idealiai restauruota neprarandant nė kruopelytės autentiškumo“, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės darbuotojas Peteris Gillespie.
Paslaptinga pilis garsėja ne tik įspūdinga išvaizda, bet ir istorija.
Pastatyta apie 1450-uosius, ji buvo užimta jau po dvidešimt aštuonerių metų. Pilyje apsigyveno princesė Euphemia Steward ir jos vyras Davidas Lindsey. Po dviejų šimtų metų į pilį pasikėsinę priešai ją bandė padegti, tačiau didesnės žalos pastatui nebuvo padaryta. XIX amžiuje pilis buvo restauruota, tačiau, atrodo, jos niekam nereikėjo – didinga tvirtovė apleista stovėjo iki 1970-ųjų.
Šiuo metu pilis laikoma vienu seniausių gyvenamųjų pastatų Ist Kilbraide. 12 metrų aukščio paminklas yra vos 25 kilometrai nuo didžiausio Škotijos miesto Glazgo.
„Pilis stovi puikioje vietoje. Ji puikiai tinka pirkėjui, norinčiam įsigyti trupinėlį Škotijos istorijos“, – antrino P.Gillespie.
Parengė Agnė Mačiulytė
