Įtarimų, kad Vytauto Didžiojo gimnazijoje Klaipėdoje vykdomas euroremontas buvo kilę po to, kai pagal visus eilinės mokyklos kiemo standartus buvo suremontuotas mokyklos stadionas. Tačiau tai, kas įgyvendinta mokyklos interjere, anot A. Bukartaitės, vargu, ar pataisoma.
A.Bukartaitės nuotr.
A. Bukartaitė rašė, jog, pasak dabartinio mokyklos vadovo, pastatas iš saugomų pastatų registro išbrauktas, o remontas padarytas taupant lėšas.
„Vytauto Didžiojo gimnazijos rūmai oficialiai atidaryti 1934 m. šiandien labiau panašūs į sterilią provincijos ligoninę. Meno ir mokslo dvasių sanitarai padirbėjo iš peties: išlupo ąžuolinį parketą ir patiesė linoleumą, laiptus apklijavo pigiausiomis akmens masės plytelėmis, dingo aktų salės durys ir rankenos, pristatyta plastiko ir stiklo pertvarų, lubos ir sienos kaip eiliniame biure“, – socialiniame tinkle rašė žurnalistė.
A.Bukartaitės nuotr.
Vienintelė autentiška vieta, kurios vandalų rankos dar nepasiekė – Kristijono Donelaičio biustas, nepaliestas ir anglų flygelis bei darbų kabinetas.
Šiais metais pasaulyje minimas Bauhauzo mokyklos 100 metų jubiliejus. Uostamiesčio Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatas – dovana moderniosios architektūros ir taikomosios dailės mokyklai, kurią 1919 metais Veimare įkūrė vokiečių architektas Valteris Gropijus.
Gimnazijos architektas Herbertas Reismanas Klaipėdoje iš viso suprojektavo apie 140 namų.
Susiję straipsniai
Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas šią savaitę mini Bauhauzo jubiliejų, rengiamos paskaitos, kūrybinės dirbtuvės. „Iš vieno gražiausių Klaipėdos bauhauzo pastatų prieš dvejus metus išsityčiojo ir jį išniekino, o ten gyvenusios „artes liberales“ dvasios išrūko per plastikinius langus. Aš, atvirai pasakius, nežinau ką ir kuo tame steriliame biure galima užauginti“, – replikavo A. Bukartaitė.