Skubinami Statybos įstatymo pakeitimai: architektai stveriasi už galvos

Gegužės 20-oji buvo paskutinė diena, kuomet Aplinkos ministerijai (AM) buvo galima teikti pasiūlymus dėl planuojamų Statybos įstatymo pakeitimų. Dėl būsimų pokyčių itin sunerimo architektų bendruomenė ir aktyvūs vilniečiai, susirūpinę sostinėje, anot jų, buldozeriu stumiamais projektais.

Nuogąstaujama, jog bus ribojamas visuomenės dalyvavima svarstant projektinius pasiūlymus arba patį projektą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nuogąstaujama, jog bus ribojamas visuomenės dalyvavima svarstant projektinius pasiūlymus arba patį projektą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 3, 2019, 11:10 AM, atnaujinta Jun 3, 2019, 11:31 AM

Sukvietė pokalbiui

Socialiniuose tinkluose užvirus diskusijoms, ar nauji Statybos įstatymo pakeitimai dar labiau neapribos gyventojų teisės žinoti, kas išdygs po jų langais, AM suskubo organizuoti susitikimą su socialiniais partneriais. Atrodo, jis ne paskutinis.

Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė socialiniame tinkle dar iki susitikimo komentavo, jog daugiausia nerimo jai kelia du Statybų įstatymo pakeitimai, dėl kurių bendruomenės bus dar mažiau įtrauktos į naujų projektų derinimą ir taip sumenks architekto vaidmuo.

Aplinkos ministerija keisdama 25 straipsnį siūlo mažinti atvejų, kuomet būtų privaloma architektūrinė dalis, skaičių. Iki šiol architektūrinė dalis privaloma visiems antžeminiams ir požeminiams statiniams, po pakeitimų požeminių statinių neliktų.

Rūmai teigia, kad dabar galiojančios nuostatos, pagal kurias projekto architektūrinė dalis yra privaloma visiems antžeminiams statiniams ir tiems požeminiams, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), yra proporcinga ir prašo šios dalies nekeisti.

Projektai – be gyventojų balso

Su projektu po kito – 37 straipsnio – pakeitimų, atrodo, galėtų susipažinti tik itin greitos reakcijos ir technologijas puikiai išmanantis visuomenės dalis. Numatomų statinių projektiniai pasiūlymai 10 darbo dienų būtų skelbiami „Infostatyboje“, nebenumatant nei stendų, nei laiškų, nei savivaldybės svetainėse publikuojamos informacijos.

Architektų bendruomenė nuogąstauja, jog ketinama riboti visuomenės dalyvavimą svarstant projektinius pasiūlymus. Pavyzdžiui, jei per 10 dienų niekas į „Infostatybą“ neįkels pastabų, aptarimo su visuomene, kuriame įprastai projekto vysytojai ir architektai sulaukia daugiausia klausimų ir komentarų rengti nebereikės – tokie pokyčiai numatomi 37 straipsnyje, socialiniame tinkle rašė D.Veličkaitė.

„Pristatyti Statybos įstatymo pakeitimai tikrai nustebino ir nuliūdino. Tai yra siūlymas eiti priešinga kryptimi, nei pastaruoju metu buvo einama Lietuvoje, ir jau seniai – visoje Europoje. Tokie pakeitimai, jei jie nebūtų patikslinti ir papildyti, užkirstų kelią į dialogu paremtą, o ne į konfliktus orientuotą kokybiškos architektūros ir gyvenamosios aplinkos kūrimą“, – teigė  D.Veličkaitė.

Tiesa, ji pasidžiaugė,  jog susitikimo metu ministerijoje buvo pripažinta, jog kai kurios įstatymo keitimo nuostatos buvo suformuluotos netiksliai ir bus taisomos.

 „Tačiau neramina tai, jog šį įstatymo projektą suplanuota priimti jau netrukus – šioje Seimo sesijoje. Iš įvairių institucijų ir organizacijų gautų pastabų skaičius rodo, jog diskusijų su statybų sektoriaus dalyviais ir visuomene buvo tikrai per mažai – vos vienas – o siūlomi pakeitimai vis dėlto yra esminiai.

Labai tikimės, jog ministerija skirs laiko įsigilimui į pastabas ir į jas atsižvelgs tam, kad nebūtų kuriamos sąlygos dar dažnesniems socialiniams ir teisiniams konfliktams bei nekokybiškiems aplinkos kūrimo sprendimams“, - svarstė Rūmų pirmininkė. 

Pasigenda informacijos

AM rengtame susitikime dalyvavęs architektas Gintautas Tiškus pasigenda atgalinio ryšio su socialiniais partneriais. „Jeigu tave supažindina su įstatymo nuostatais, tu teiki pastabas, tačiau nežinai, ar į jas bus sureaguota. Kaip ir negauni argumentų, kodėl pasiūymas priimtas ar ne. Tas atgalinis ryšys būtinas. Atrodo, jog po poros savaičių bus pakartotinis susitikimas dėl Statybos įstatymo pakeitimų ir kad su partneriais, kurių pasiūlymai atmesti, bus diskutuojama, ko anksčiau nėra buvę“, – komentavo G. Tiškus.

Pasak jo, socialiniai partneriai neturi visos informacijos, jie tiesiog sužino, kad Vyriausybė nusprendė imtis vieno ar kito žingsnio, bet tai nebūtinai logiškas statybos proceso, visuomenės informavimo ar statinio projektavimo prasme.

Architektui atrodo nepriimtini pakeitimai ir dėl tarptautinių reitingų. „Pagal statybos leidimų išdavimo greitį mes Europoje esame aukštoje vietoje. Tuo tarpu kitose išsivysčiusiose valstybėse šis procesas vykdomas daug atsakingiau, statybos leidimo išdavimas užtrunka. Norvegijoje, Švedijoje leidimo gavimas trunka trejus metus, Kuboje jis gaunamas per valandą, nes prezidentas mėgsta golfą. Bet tokiais kriterijais negalima reglamentuoti itin svarbių procesų. Bet kokiu atveju, statybos ar teritorijų planavimo procesas negali vykti dėl kažkokio reitingo“, – kalbėjo architektas.

Jis paaiškino, jog šiuo metu visuomenė tik informuojama, jai nesuteikiama galimybė dalyvauti, priimant sprendimus. Projektinių pasiūlymų negalima apskųsti Statybų inspekcijai, teismui. Gyventojai ateina į projekto pristatymą, pamato paveiksliuką, dažnai projektiniai pasiūlymai jau būna peržiūrėti ir palaiminti savivaldybėje.

Visuomenė gaišta laiką, teikia pasiūlymus, tik tada, jei pamatomas neatitikimas statybos techniniam reglamentui, į juos atkreipiamas dėmesys. Kitokios galimybės turėti įtakos nėra. Teigiama, kad po Statybos įstatymo pakeitimų visuomenė įgaus daugiau galių.

„Naivu manyti, kad kiekvienas, tik prabudęs ryte, sės prie kompiuterio, jungs „Infostatybą“ ir ieškos, ar po jo langais nieko nestatoma. Žmonės to nedaro, jie dirba savo darbus. Bent jau kaimynų informavimas – būtinas. Jei per dešimt dienų nebus gauta skundų, projekto pristatymas nevyks. O jei išvykau atostogų? Statybos procese daug suinteresuotų šalių. Vystytojams, žinoma, reikalingas kuo paprastesnis procesas. Bet visuomenės intereso aukoti negalima“, – kalbėjo architektas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.