Kai kurios iš jų apsuptos ramybės, pajūrio pušynėlių ir yra atokiau nuo pagrindinių turistinių takų, kitos stūkso visai šalia J. Basanavičiaus gatvės, pačiame miesto šurmulio centre.
1. Vila „Baltasis angelas“, Vytauto g. 78. Tai vienas seniausių pastatų Palangoje. Vila „Baltasis angelas“ statyta apie 1870 m. grafų Tiškevičių ir buvo skirta vasaros poilsiui. Apie 1936 m. pastatą iš Bacevičių šeimos nusipirko M. Urniežius. Prieš vilą anksčiau stovėjo balto angelo skulptūra, kuri dabar perkelta ant Urniežių šeimos kapo Palangos miesto civilinėse kapinėse.
2. Vila „Šilelis“, Grafų Tiškevičių al. 7. Senojoje miesto dalyje architektas V. Lvovas 1939 m. suprojektavo griežtų formų vilą „Šilelis“. Pastatas atspindi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje vyravusią architektūrinę stilistiką.
3. Palangos senoji vaistinė , Vytauto g. 33. Šio įspūdingo medinio pastato istorija prasidėjo dar 1827 m., kai vieną seniausių vaistinių Lietuvoje įkūrė iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas. Vaistinės įkūrėjas užpatentavo originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą.
4. Vila „Ramybė“, Vytauto g. 54. Vila „Ramybė“ pastatyta 1926 m. ir žinoma kaip tarpukario Lietuvos kultūros veikėjų susibūrimų vieta. Vilos „Ramybė“ meninių formų traktuotė būdinga Lietuvos kurortinei architektūrai ir įsilieja į Palangos medinės architektūros kontekstą. Medinė „Ramybės“ vila – tipiškas XX a. pirmosios pusės rekreacinis pastatas. Istorinių šios vilos nuotraukų nėra likę.
5. Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Vytauto g. 23A. Šio pastato istorija prasideda nuo XIX a. pabaigos. Manoma, kad namą statė grafai Tiškevičiai, kurie turėjo didelės reikšmės Palangos kurorto infrastruktūros plėtrai. 1933 m. Palangai suteiktos miesto teisės, o burmistro pozicija atiteko daktarui Jonui Šliūpui.
Puošniausia namo dalis – pagrindinis pietryčių fasadas su kiaurapjūvio ornamentais dekoruotais karnizais, balkono tvorele ir profiliuotais langų apvadais su ažūriniais viršlangių motyvais, rombiniais langeliais palėpėje. Fasade įkomponuotas mezoninas, įstiklinta veranda ir balkonas virš jos.
6. Vila „Pelėda“, Birutės al. 51. Vila „Pelėda“ atspindi modernizmo sklaidą medinėje kurorto architektūroje. 1939 m. namą naujai įsigytame sklype pastatė bankininkas Buršteinas. Simetriškas statinio fasadas, sudarytas iš plokštumos centre su pastato tūrį paįvairinančiomis atitrauktomis šoninėmis dalimis, apjungtas masyviais balkonais antrame aukšte. Po jais esančioje erdvėje įkomponuoti pagrindiniai pastato įėjimai ir juostiniais langais įstiklintos terasos.
7. Antano Mončio namai-muziejus, S. Daukanto g. 16. Antano Mončio muziejaus pastatą XX a. pradžioje pastatė Vladas Navickas – grafo Tiškevičiaus žemių prižiūrėtojo sūnus.
Skirtingai nei dauguma memorialinių namų-muziejų, A. Mončio namas neturi tiesioginių sąsajų su pačiu menininku. Antanas Mončys (1921–1993) – iš Lietuvos kilęs skulptorius modernistas, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs į vakarus. Nors A. Mončys niekada negyveno Palangoje, netoliese, Kretingos rajone, Mančiuose užaugęs skulptorius visada žavėjosi šiuo kurortu.
8. Vila, Kęstučio g. 19. Vieno aukšo vila su mansarda pastatyta XX a. pradžioje. Šis kurorto medinės architektūros pavyzdys žinomas kaip Palangos ir ne tik jos gyventojų santuokų registravimo vieta. Pastate yra įsikūręs Palangos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius.
9. Šiltųjų maudyklių pastatas, Kęstučio g. 31. Palangos kurorto vystymosi istorijoje išskirtinė vieta tenka šiltosioms maudyklėms. Įvertinęs gamtines gydomąsias Palangos kurorto savybes, grafas Feliksas Tiškevičius 1888–1900 m. pastatė medinį šiltųjų maudyklių pastatą. Jam būdingas šveicariškas vilų stilius.
10. Lietuvos karininkų ramovės vila, Birutės al. 46. Lietuvos karininkai (nuo 1924 m. – Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubas) 1934 m. įsigijo Birutės alėjos ir J. Simpsono gatvių sankryžoje stovėjusią medinę, dviejų aukštų vilą ir pavadino ją „Ramove“.
Šiandien viloje vyksta krašto apsaugos sistemos, Lietuvos kariuomenės renginiai, konferencijos, apsigyvena kariai, vykstantys į karines pratybas. Kaip prieškario laikais, taip ir dabar Lietuvos karininkų ramovės vila yra mėgstama krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis bei jų šeimų narių poilsio vieta.
11. Medžiotojų namas, J. Simpsono g. 19. Pastatas statytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip barono Ungem von Sternbergo medžioklės namas. Pastatas barono šeimai priklausė iki 1938 m., kol jį su sklypo dalimi nupirko Gabrielis Milašius. Naujasis savininkas namą rekonstravo – iki tol pastatas buvo be verandų, su raudonų čerpių stogu. 1939 m. namo šeimininkas iš trijų pusių įrengė verandas ir papuošė jas medžio raižiniais. Pastatą projektavo pirmasis Palangos miesto architektas V. Lvovas.
12. Vila, Gedimino g. 6. Išraiškingomis formomis išsiskiria Gedimino gatvėje esanti vila, kuri architektūriniu sprendimu artima XIX a. klasicistiniams dvarams. Dviejų aukštų pastato pagrindiniame fasade akcentuojamas prieangis su virš jo įrengtu balkonu, prilaikomu keturių kolonėlių. Kieme yra išlikęs unikalus smulkiosios architektūros pavyzdys – aštuoniakampis paviljonas su smailėjančiu bokšteliu. Istorinių šios vilos nuotraukų nėra likę.
13. Buršteino vila, Birutės al. 37. Po Pirmojo pasaulinio karo galimybe įsigyti grafų Tiškevičių parduodamo turto susigundė ne vienas pasiturintis. Ja pasinaudojo bankininkai iš Kauno Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai. Jie XX a. 4 dešimtmetyje iš grafo Tiškevičiaus įsigijo Birutės alėjoje esantį 30 arų sklypą, kuriame 1939 m. pastatė medinę, dviejų aukštų su mansarda, vilą.
14. Vila „Mahorta“, Birutės al. 35. 1899–1900 m. Birutės alėjoje iškilo medinė vila „Mahorta“. Ryškiausias vilos akcentas – dviejų aukštų aštuoniakampio plano bokštelis. Pastatą, iki Pirmojo pasaulinio karo priklausiusį grafienei Sofijai Tiškevičieni, vėliau įsigijo V. Kudirka. Tarpukariu viloje „Mahorta“ veikė restoranas, kuris tapo populiaria kurorto pramogų ir laisvalaikio praleidimo vieta. 1997 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
15. Vila „Baltoji“, Birutės al. 33. Vila „Baltoji“ pastatyta 1900–1914 m. Tai viena iš nedaugelio kurorto mūrinių vilų. Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m.) pastatą paveldėjo dukra grafaitė Marija Tiškevičiūtė.
Nuo 1938 m. vila priklausė Lietuvos Respublikos visuomenės ir valstybės veikėjui, advokatui Vladui Stašinskui (1874–1944). XX a. 4 dešimtmetyje kasmet keturioms savaitėms sezono metu su šeima apsistodavo pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Į Palangą kartu su Prezidentu atvažiuodavo ir nuolatiniai prezidentūros tarnautojai. Vasaros metu ši vila tapdavo Lietuvos Prezidento vasaros rezidencija.
16. Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“, Birutės al. 34, 36. Romantiškos Palangos kurorto dvynės – „Romeo“ (kairėje) ir „Džiuljeta“. Vilos statytos 1890–1905 m. Nuo XX a. pr. vilos priklausė grafienei Sofijai Tiškevičienei ir buvo nuomojamos. Deja, neišliko kurortinėms poilsinėms būdingų perimetrinių balkonų. Jie sezono metu Palangoje virsdavo žaismingo flirto, pažinčių ir bendravimo erdve. Birutės alėjoje esantis „Romeo“ ir „Džiuljetos“ vilų kompleksas drauge su kitais grafams priklausiusiais statiniais įprasmina elegantišką Tiškevičių istorinį laikotarpį, o taip pat pažymi modernios poilsio kultūros pradžią Lietuvoje.
17. Vila „Anapilis“, Birutės al. 34A. Vila „Anapilis“ pastatyta 1898 m. Tai unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila. Vila „Anapilis“ pastatyta 1898 m. Tai unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila.
Savo gyvavimo pradžioje „Anapilio“ vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei. Nuo jos vardo vila ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ vardu.
Palangiškių legenda byloja apie vilos savininkės Sofijos Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, kur iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį.
2010 m. spalį Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus organizuotoje konferencijoje priimta rezoliucija inicijuoti Palangos kurorto muziejaus kūrimą viloje „Anapilis“. Nuo 2016 m. Palangos kurorto muziejus tapo atviras lankytojams.
18. Vila „Jūrapilis“ („Komoda“), Meilės al. 5. Viena reikšmingiausių ir gražiausių Palangoje grafų Tiškevičių giminės palikimo dalis – vila „Jūrapilis“ arba „Komoda“. Pastatyti dviejų aukštų itališko neorenesanso stiliaus vilą su terasa ant stogo apie 1895 m. užsakė grafas Feliksas Tiškevičius.
Vila buvo skirta F. Tiškevičiaus broliui Aleksandrui Tiškevičiui ir jo šeimai. Manoma, jog vilą suprojektavo Lenkijoje gyvenęs italų kilmės architektas Leonardas Markonis. Analogiška vila, kurią projektavo L. Markonis, yra Monake, taip pat panašios stilistikos vilų yra Lenkijoje. Karo metais vila buvo nukentėjusi ir apgriauta. Šiuo metu vila yra prikelta naujam gyvenimui, joje įsikurė apgyvendinimo paslaugas teikianti įmonė ir restoranas su terasa ant stogo.
19. Antano Žmuidzinavičiaus namas, J. Basanavičiaus g. 42. Kaip ir daugelio XIX–XX a. sandūros pastatų Palangoje, atsiradimas sietinas su Palangos savininkais grafais Tiškevičiais. Nuo XX a. penktojo dešimtmečio pabaigos čia iki pat mirties vasaras leisdavo lietuvių dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Didžioji dailininko darbų dalis gimė būtent šioje medinėje viloje. Įdomu tai, kad mansardą ir dirbtuvę pagal savo poreikius suprojektavo pats A. Žmuidzinavičius.
20. Vila „Gintaras“, J. Basanavičiaus g. 37. 1934 m. duomenimis, 14,68 arų žemės sklypą įsigijo advokatas Pranas Viktoras Raulinaitis. Manoma, kad jis žemę nupirko iš grafų Tiškevičių. XX a. 4 dešimtmetyje P. V. Raulinaitis pastatė dviejų aukštų su mansarda vilą „Gintaras“. Pastatas atspindini XX a. pradžios medinių kurorto vilų stilistiką. Viena reikšmingiausių objekto vertybių – fasadų architektūrinis sprendimas.
21. Vila, J. Basanavičiaus g. 35. Vila, manoma, statyta XX a. 4 dešimtmetyje. Jai būdingi šveicariško stiliaus bruožai, kurie ryškiausiai atsiskleidžia per stilizuotą šoninio fasado mansardinio aukšto apkalimą. Tarpukariu sklypas, kuriame stovi pastatas, pakeitė kelis savininkus, o sovietmečiu nacionalizuota vila tapo „Jūratės“ poilsio komplekso korpusu. Istorinių šios vilos nuotraukų nėra likę.
22. Vila „Jūros akis“, J. Basanavičiaus g. 33 / Birutės al. 32. Vila „Jūros akis“ – 1897–1910 m. kurortinės architektūros šedevras, priklausęs S. Tiškevičienei. Šveicariško stiliaus vilos kompozicija asimetriška, visi fasadai skirtingi, pastato planas pritaikytas teikti apgyvendinimo paslaugas.
Po rekonstrukcijos pirmame aukšte įrengta 52 vietų kavinė ir treji, senoviškais prabangiais baldais apstatyti, apartamentai antrame aukšte. Kiekvienas kambarys turi savo vardą: pirmasis vadinamas „Jūros akimi“, antrasis – „Grafo“ vardu, o trečiasis svečiams pristatomas kaip „Meilužė“ – anot legendos, čia gyvenusi grafo Tiškevičiaus meilužė.
23. Fachverkinių vilų kompleksas, J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34. Vilų kompleksui būdingi šveicariško stiliaus elementai, kurie persipynę su Prūsijos fachverkinės statybos tradicijomis. Kompleksas vertinamas kaip vienas seniausių Palangoje, ir mena laikus, kai grafų Tiškevičių šeimos kvietimu į Palangą atvykdavo aristokratijos atstovai – grafų draugai bei giminės.
Didžiausia ir seniausia komplekso vila yra J. Basanavičiaus g. 28. XIX a. pabaigoje ją statė grafas A. Tiškevičius, po to pardavė savo motinai S. Tiškevičienei. Kitos trys mažesnės, tos pačios fachverkinės architektūros vilos yra šiaurės vakariniame kampe (J. Basanavičiaus g. 30, 32 ir 34).
24. Vila „Aldona“, J. Basanavičiaus g. 24A. Tai viena gražiausių J. Basanavičiaus g. vilų Palangoje, kuri priklausė grafų Tiškevičių šeimai. Yra duomenų, jog ši vila buvusi jų centriniai rūmai – „palocius“. XIX a. antrosios pusės vilos buvo pritaikomos vasaros poilsiui. Vila „Aldona“, dekoruota mediniais pjaustiniais, buvo vieno aukšto su erdviomis atviromis altanomis ir turėjo kelias mansardas.
Didžioji dalis tuo laikmečiu Palangoje statomų vilų turėjo nedidelius skverelius su šalia esančiais pasivaikščiojimo takais, tačiau ši vila išsiskyrė puikiai suplanuotu plačiu privažiavimu. XIX a. pabaigoje vila buvo žinoma „Olgos“ vardu, vėliau pervadinta į vila „Aldona“. Šis naujasis pavadinimas apipintas legendomis dėl poeto Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“. Manoma, jog Aldonos personažas poemoje galėjo gimti, Adomui Mickevičiui vasarojant dar tik besikuriančiame Palangos kurorte.
25. Vila „Pajauta“, J. Basanavičiaus g. 22. Vila „Pajauta“ statyta XIX a. pabaigoje ir architektūriniu sprendimu artima šalia esančiam fachverkinių vilų kompleksui (J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32, 34). Vila yra taip pat fachverkinės konstrukcijos, išsiskiria architektūros formomis bei klasikinio pobūdžio dekoro elementais. Kadangi turima duomenų, jog kiti J. Basanavičiaus gatvėje esantys fachverkiniai pastatai priklausė S. Tiškevičienei ir jos giminei, manoma, kad ir ši vila galėjo priklausyti grafams Tiškevičiams.
26. Vila „Vilija“, J. Basanavičiaus g. 20. Vila statyta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Manoma, kad šį pastatą statė grafų Tiškevičių šeima. Medinė dvišlaičiu skardiniu, anksčiau malksnomis dengtu stogu vila „Vilija“ atspindi liaudiškosios architektūros tradicijas.
27. Vila „Vaidilutė“, J. Basanavičiaus g. 21. Po Pirmojo pasaulinio karo sklypą iš grafų Tiškevičių seseriai Bronislavai Knabikaitei-Zabulionienei nupirko kunigas Liudvikas Kasperavičius. Sklype stovėjo vila „Dievaitis“, vila „Vaidilutė“ (pastatyta 1936 m.), kuri dėl mažumo dar vadinta „Liliputu“, ir vienas ūkinis pastatas.
„Vaidilutę“ galima laikyti vienu iš mažiausių tarpukario poilsio paskirties statinių Palangoje, priskirtinų vilų kategorijai. Šiuo metu pastate įsikūręs Tremties ir rezistencijos muziejus.
Daugiau informacijos rasite palangatic.lt
