10 paslaptingiausių Lietuvos kapinių ir kapų – jie apgaubti ypatingomis istorijomis

Vėlinių naktį Lietuvos kapinėse sužiba tūkstančiai žvakučių. Žmonės skuba aplankyti artimųjų kapų, prie jų susitikti su giminėmis ar draugais. Neretai mėgstama pasivaikščioti ir pasigrožėti šiltomis žvakių švieselėmis, kurios užlieja paskutinę ramybės ir poilsio vietą.

 Šiaulių kapinės.<br> Virtualios parodos nuotr.
 Šiaulių kapinės.<br> Virtualios parodos nuotr.
 Šiaulių kapinės.<br> Algirdo Kontrimo nuotr.
 Šiaulių kapinės.<br> Algirdo Kontrimo nuotr.
 Akuočių dvaro senosios kapinės.<br> pamatyklietuvoje.lt nuotr.
 Akuočių dvaro senosios kapinės.<br> pamatyklietuvoje.lt nuotr.
 Antakalnio kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
 Antakalnio kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
 Balkasodžio koplyčia.<br> Alytaus turizmo ir informacijos centro nuotr.
 Balkasodžio koplyčia.<br> Alytaus turizmo ir informacijos centro nuotr.
 Bernardinų kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
 Bernardinų kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
 Bernardinų kapinės.<br>  govilnius.lt nuotr.
 Bernardinų kapinės.<br>  govilnius.lt nuotr.
 Bernardinų kapinės.<br>  govilnius.lt nuotr.
 Bernardinų kapinės.<br>  govilnius.lt nuotr.
Nidos etnografinės kapinės ir krikštai.<br> Nidos turizmo ir informacijos centro nuotr.
Nidos etnografinės kapinės ir krikštai.<br> Nidos turizmo ir informacijos centro nuotr.
 Rasų kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
 Rasų kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
 Rasų kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
 Rasų kapinės.<br> govilnius.lt nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Kapočiaus nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Kapočiaus nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>K.Kavolėlio nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>K.Kavolėlio nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Kapočiaus nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Kapočiaus nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Balkūno nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Balkūno nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>M.Vizbelio nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>M.Vizbelio nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Balkūno nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>V.Balkūno nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Bernardinų kapinės<br>M.Vizbelio nuotr.
Bernardinų kapinės<br>M.Vizbelio nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Bernardinų kapinės.<br>D.Umbraso nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rasų kapinės<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Išniekinta koplyčia ir kriptos Rasų kapinėse.<br>V.Balkūno nuotr.
Išniekinta koplyčia ir kriptos Rasų kapinėse.<br>V.Balkūno nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Antakalnio kapinės.<br>R.Jurgaičio nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rasų kapinės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (36)

Lrytas.lt

Oct 31, 2019, 7:07 PM, atnaujinta Nov 11, 2019, 9:53 AM

Pateikiame 10 seniausių, mistiškiausių ar išskirtinės architektūros Lietuvos kapinių ir kapų, kuriuos gali būti verta aplankyti, net jei čia nesiilsi jūsų artimieji.

Senosios (itališkos) kapinės, Ežero g. 64, Šiauliai

Šiaulių senosios arba Talkšos kapinės – įsikūrusios centrinėje miesto dalyje, tai seniausios miesto kapinės, kurios užima 4,6 ha. plotą.

Jose ilsisi ir katalikai, ir pravoslavai, ir tikėjimo neradusieji žmonės – laisvamaniai. Seniausiame antkapiniame paminkle mirties data nurodyta 1801 metai. Šiose kapinėse nebelaidojama nuo 1959 m.

Kapinėse palaidota nemažai įžymių, Šiaulių miestui nusipelniusių žmonių.

Maro kapeliai, Šilpelkės miškas, Dauginčiai, Kretingos r.

Dauginčių kaimo senosios kapinės (Maro kapeliai, Senkapiai), kuriose žmonės palaidoti maro ir kitų epidemijų metais.

XVIII a. pab. pradėjus laidoti tik parapijų kapinėse, iki XX a. vidurio senosiose kapinaitėse buvo užkasami nekrikštyti mirę kūdikiai, savižudžiai, neatpažinti skenduoliai ir pan. Nuo seniausių laikų jose buvo statomi kryžiai, koplytėlės.

Iki šių dienų per gegužines pamaldas gyvieji susirenka kapinėse, meldžiasi už mirusius protėvius, gieda giesmes.

Rasų kapinės, Rasų g. 32, Vilnius

Rasos yra seniausios Vilniaus kapinės, įkurtos 1801 m. kapinėse buvo pastatyti kolumbariumai, vėliau ir neogotikinė kapinių koplyčia (arch. T.Tišeckis).

Sukilėlių gatvė kapines dalina į dvi dalis: Senąsias ir Naująsias Rasas. Kapinės užima iš viso 10,8 ha teritoriją ir yra išsidėsčiusios Ribiškių kalvyne.

Kapinėse palaidoti garsūs žmonės: J.Basanavičius, P.Vileišis, M.K.Čiurlionis, P.Višinskis, J.Lelevelis, J. ir M.Šlapeliai, čia taip pat ilsisi J.Pilsudskio širdis ir palaidota motina.

Akuočių dvaro senosios kapinės, Šilo g., Akuočiai, Lazdijų r.

Tai vienintelė parko teritorijoje išlikusi kapavietė su kriptomis ir ketaus plokščių antkapiu.

Šiame šeimyniniame kape – kriptoje buvo palaidoti Akuočių dvaro valdytojai Gutovai.

Pasak vietos kraštotyrininkų, Gutovai buvo 1863 m. sukilėlių rėmėjai, kapinių duobėje jie slėpė ginklus sukilėliams.

Bernardinų kapinės, Žvirgždyno g. 3, Vilnius

Užupyje, tarp Polocko ir Žvirgždyno gatvių bei Vilnios, yra Bernardinų kapinės, kurios užima 3,87 ha. Šios kapinės įsteigtos 1810 m., jas administravo Bernardinų vienuolynas.

Kapinėse pastatyti kolumbariumai, į kurių nišas dėdavo karstus ir užmūrydavo. 1827 m. pastatyta koplyčia, jos požemyje įrengta kripta su katakombomis. XIX a. ši teritorija buvo mėgstama vilniečių pasivaikščiojimo vieta, kapinės priminė parką.

Kapinėse palaidoti garsūs krašto žmonės: S.B.Jundzilas, V.Kairiūkštis, V.Slendzinskis, B.M.Ruseckas, K.Ruseckas, E.Kotlubajus, L.Borovskis, H.J.Abramovičius, M.Pšibilskis, A.Tiškevičius, V.Zahorskis ir kiti.

Senosios Kalotės kapinės

Kalotės pietvakarinėje dalyje, šalia geležinkelio, ant mišku apaugusios kalvos slypi senosios XIX-XX a. pr. kapinės.

Jos yra įdomios tuo, jog visiškai neprimena tradicinių kapinių. Vietinių žmonių amžinojo poilsio vieta virtusi pamėkle – nei tvorų, nei vartų.

Vargu, ar yra likę tų, kurie lankytų jose palaidotus žmones. Antkapiai – išvartyti, kai kurie giliai suzmekę į miško dirvą arba net apraizgyti medžių šaknimis. Smalsiausieji gali pamėginti iššifruoti užrašus ant antkapių.

Antakalnio kapinės, Karių kapų g. 11, Vilnius

Tai Lietuvos Respublikos panteonas. Kapinės – iškiliausių įvairių laikmečių meno ir mokslo žmonių poilsio vieta.

Čia ilsisi nepriklausomybės gynėjai, žuvę 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių metu, ir pasieniečiai, nužudyti Medininkuose 1991 m. liepos 31 d. Juos pagerbia skulptoriaus S. Kuzmos paminklas „Pieta“.

Balkasodžio koplyčia, Plenta, Miroslavo sen., Alytaus r. sav.

Mirus dvaro savininkui E. Dombkovskiui jo kūnas buvo balzamuotas ir laikui bėgant mumifikavosi. Tai kol kas yra vienintelė žinoma mumija šiame krašte.

Šiuo metu palaikai perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai.

XIX a. koplyčios istorija yra sudėtinga ir iki galo nebaigta tyrinėti, todėl kaskart yra patikslinama ir papildoma naujais faktais.

Mirties slėnis, Nida, Neringa

Tai nėra įprastos kapinės, šis slėnis yra tarp Parnidžio ir Sklandytojų kopų. Ten 1870 – 1872 m. buvo įkurta karo belaisvių – prancūzų stovykla.

Dėl blogų kalinimo sąlygų, išsekimo, ligų daug belaisvių mirė. Jie buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse, todėl slėnis ir pavadintas šiuo vardu.

Nidos etnografinės kapinės ir krikštai, Pamario g. 43, Nida

Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai – krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai.

Krikštas – viena iš senoviškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Jie buvo daromi iš storos profiliuotos lentos.

Krikšto funkcijos žymiai platesnės nei mirusiojo atpažinimo ženklas. Galima manyti, kad krikštas yra mitologinio pasaulio medžio, jungiančio visas Visatos dalis, įvaizdis.

Krikštas Mažosios Lietuvos lietuvininkų visada statomas mirusiojo kojūgalyje, kad „paskutiniojo teismo dieną keldamasisi turėtų už ko nusitverti“.

Šios kapinės yra atviros lankymui, jose palaidoti žinomi krašto žmonės.

Parengta pagal turizmo ir informacijos centrus bei pamatyklietuvoje.lt

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.