Kedro drožlių apvalkalas dera su istoriniais, kaimynystėje esančiais, pastatais. Atsižvelgiant į tam tikras vietos sąlygas ir pasitelkus aplinkos apsaugos technologijas, tokias kaip fotovoltiniai elementai, architektūra tarnauja aplinkos kokybei.
L formos kotedžas padalytas į dvi dalis: „minkštą“, nepermatomą formą, užtikrinančią privatumą, ir skaidriąją, kad būtų galima apžvelgti kraštovaizdį.
Didelės stumdomosios durys sujungia gyventojus su tolumoje esančiais sodo ir vandenyno kvapais, jausmais ir garsais.
Virš svetainės įrengti stoglangiai suprojektuoti remiantis Gėtės spalvų teorija, kurią XIX amžiuje naudojo J. M. Williamas Turneris. Jos esmė – virš vandens piešiami saulės spindulių paveikslai.
Stoglangių spalvos vyrauja nuo raudonos, signalizuojančios apie saulėlydį, iki sodriai geltonos, primenančios saulės zenitą.
Interjeras paprastas, baltos sienos suderintos su medinėmis grindimis. Architektė Nina Edvards Anker suprojektavo daugumą baldų, tarp kurių – rotango kėdės, geometrinis, vienspalvis lšviestuvas ir minkšta, į pupelių krepšį panaši sofa.
Valgomojo stalas ir kėdės yra išlenkti, stikliniai, estetiški.
Viename iš miegamųjų kambarių paliekama atviri medienos elementai, įkomponuoti kaip pastato konstrukcijos dalis.
