Kodėl interneto amžiuje reikia kurti bibliotekas už 100 milijonų eurų?

Prieš metus Helsinkio centre duris atvėrė  didžiulė „Oodi Helsinki“ centrinė biblioteka. 2019 m. vasarą ji buvo pripažinta geriausia naująja biblioteka pasaulyje. Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų. Kaip padaryti biblioteką traukos centru?

Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Šiam projektui iš skirtingų šaltinių buvo skirta beveik 100 milijonų eurų.<br>„Archdaily.com“ (Tuomas Uusheimo) nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

2019-12-10 17:20

Visame pasaulyje šiuo metu statoma nemažai naujų bibliotekų arba rekonstruojamos senosios, rašo „Forbes.ru“. Kad žmogaus gyvenimas neapsiribotų kelionėmis į darbą ir namus, sociologai pasiūlė „trečiosios vietos“ sąvoką – ypatingą miesto erdvę, kurioje žmogus gali patogiai ir saugiai leisti laiką. Bibliotekos puikiai tam tinka.

Helsinkio bibliotekos pastatas, kurio fasadas pagamintas iš medžio, betono, plieno ir stiklo, savo forma primena ledo gabalą. Projekto autorius, architektūros biuras „ALA Architects“, 2013-aisiais laimėjo tarptautinį konkursą, kuriame dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių.

Miesto taryba priėmė sprendimą statyti naują miesto biblioteką, miestas skyrė 66 milijonus eurų, dar 30 milijonų eurų buvo gauta iš federalinio biudžeto. YIT atliko sudėtingo projekto tankiame miesto centre statybos darbus. Projektuojant  miestiečiai buvo apklausti, ko tikisi naujojoje bibliotekoje.

Pastatas yra padalintas į tris lygius. Pirmasis yra vestibiulis ir miesto aikštės tęsinys, yra informaciniai stalai, kavinės, kino teatras su 240 vietų, žaidimų aikštelė. Antrame lygyje – darbo vieta: galima išsinuomoti uždaras patalpas renginiams, paskaitoms, seminarams, čia galima padirbėti, naudojant 3D skaitytuvą, litavimo mašiną, lazerinį pjaustytuvą ir kitus įrankius.

Taip pat bibliotekoje yra muzikos ir vaizdo įrašų studijos. Galiausiai pati biblioteka yra viršutiniame, trečiajame ir tyliausiame aukšte – ten daugiau nei 100 tūkst. knygų, kurias galima pasiskolinti, auga keli gyvi medžiai, daug šviesių ir jaukių skaitymo vietų. Biblioteka taip pat turi erdvų balkoną, kuriame vasarą galima skaityti ar mėgautis puikia miesto centro panorama.

Įėjimas į biblioteką nemokamas, kai kuriuos kambarius taip pat galima užsisakyti taip pat nemokamai, tačiau už didesnių salių nuomą tenka susimokėti. Pavyzdžiui, vienos dienos virtuvės meistriškumo klasės nuoma – 150 eurų, kino salė – 1300 eurų, į kainą jau įskaičiuotos ir valymo išlaidos.

Į biblioteką gali patekti bet kas, tai tokia pat erdvė, kaip parkas ar aikštė. Helsinkio centrinės bibliotekos „Oodi“ kūrėjai pasiūlė žmonėms čia ateiti tiesiog pabendrauti su draugais, išgerti taurę vyno kavinėje, žaisti stalo ar kompiuterinius žaidimus. Norėdami pasiimti knygą namo, turite pateikti pasą. Galite atsinešti užkandžių, tačiau nalebim negalima atsivesti keturkojų.

2019 m. vasarą „Oodi Helsinki“ biblioteka laimėjo Tarptautinės bibliotekų institucijų federacijos (IFLA) konkursą tarp naujų bibliotekų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.