Šiame namo priestate įrengtas miegamasis, virtuvė ir bendroji erdvė – jis buvo suprojektuotas kaip tipinės architektūros pastatas, būdingas Vokietijos kaimui, rašoma dezeen.com.
„Kaimo vietovės Vokietijoje dažnai siejamos su miestų plėtra, beveidžiais kaimais ir tipiniais individualiais namais, – sakė Buero Wagneris. – Kontrastą sudaro nedidelis juodas namas, kuris išsiskiria iš apylinkių vien dėl karbonizuoto fasado.“
Naudojant sklypo topografiją, kambarių išdėstymas sukuria išorines erdves, tokias kaip rūsys ir terasa, kurios viduje susilieja ir sudaro dideles, persidengiančias erdves.
„Erdvės ir jų panaudojimas sudaro vienalytį darinį, talpinantį įvairias erdvines situacijas, – teigė architektūros studija. – Namas žaidžia tokiais aspektais kaip vidus ir išorė, viršus ir apačia.“
Virtuvės ir valgomojo zonose grindų lygio pasikeitimas suteikia papildomos erdvės stalviršiams. Nedideliais laipteliais patenkama į aukščiau esančią bendrąją erdvę, kurios pratęsimas suformuoja betoninę terasą.
Laiptai veda į rūsyje įrengtą miegamąjį su atviru vonios kambariu, iš kurio atsiveria vaizdas į nedidelį šulinį, esantį šalia pagrindinio namo įėjimo.
Šiaurės vakarų kampe buvo išpjaustyta betoninė konstrukcija, kad būtų sukurta didelė anga su pasukamais langais, kurie leidžia beveik visą kampą atidaryti į terasą, sukuriant ryšį su netoliese esančiu nedideliu mišku.
Pagrindinė priestato dalis turi šlaitinį stogą su nedidele vienšlaite sekcija, jungiančia „Juodąjį namą“ su pagrindiniu namu.
Visur buvo naudojamos „neišsiskiriančios“ medžiagos ir apdaila. Tam, kad būtų sukurtas kontrastas su apanglėjusia medine apdaila, interjere naudojamas alyvuotas ąžuolas, o betono konstrukcija palikta atidengta ir nusmėliuota.
