Žymaus architekto Karolio Reisono projektuoto pastato fasadas jau švyti balta spalva, o viduje triūsiantys restauratoriai baigia ir vidaus interjero atnaujinimo darbus.
Namus padovanojo miestui
Tėvams priklausiusį pastatą šviesaus atminimo Gražbylė Venclauskaitė su seserimi Danute dar 1991 metais dovanojo Šiauliams su sąlyga, kad pastate bus įrengtas muziejus.
Taip Venclauskių namai atiteko Šiaulių „Aušros“ muziejui – čia veikė šio muziejaus filialas.
Muziejui gavus Europos Sąjungos paramą ir valstybės biudžeto lėšų – 2,3 milijono eurų – buvo nuspręsta Venclauskių namus restauruoti ir pritaikyti juos daugiafunkcinei muziejinei veiklai.
Nors restauratoriai dar triūsia, muziejininkai jau apsisprendė, kas bus eksponuojama netrukus lankytojams duris atversiančiuose Venclauskių namuose.
Šiame Šiaulių „Aušros“ filiale per Venclauskių šeimos istoriją bus galima susipažinti su Šiaulių miesto istorija nuo 1918 iki 1944 metų.
Savo reikmėms naudojo tik dalį pastato
Nors restauratoriai jau baigė pastato fasado atnaujinimo darbus, sutvarkytas ir šalia pastato esantis sodas, viduje dar verda darbas.
„Pastatą ir iš išorės, ir iš vidaus stengėmės atkurti tokį, koks jis buvo čia gyvenant Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių šeimai.
Atkuriamojo Seimo narys, pirmasis Šiaulių miesto burmistras, advokatas K.Venclauskis (1880-1940) šį namą pagal tuomet iš Rygos atvykusio K.Reisono projektą pasistatė 1926 metais.
Architektas K.Reisonas vėliau išgarsėjo kitais savo architektūriniais projektais. Būtent šis architektas vėliau projektavo Prisikėlimo bažnyčią Kaune.
K.Reisono projektuotas K.Venclauskio namas tapo puikiu tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžiu.
Politinę karjerą tęsti galėjęs K.Venclauskis nusprendė pasukti kitu keliu ir pasirinkti daugiau pajamų garantuojančią advokato karjerą.
Uždirbtus pinigus pinigus šis šviesuolis leido ne tik savo šeimos reikmėms, bet ir mecenavo švietimą bei kultūrą, kartus su žmona Stanislava išaugino ne tik dvi savo dukras bet ir apie šimtą globotinių.
Savo šeimos ir globotinių reikmėms K.Venclauskis naudojo tik cokolinį ir pirmąjį pastato aukštą.
Antrajame aukšte esančias patalpas šeimininkas nuomojo Danijos konsulatui, o trečiajame – privatiems asmenims“, – sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
Restauruodami siekė autentiškumo
Pasak direktoriaus, Venclauskių namai akį traukė savo baltu fasadu, o sienos buvo išdažytos įvairiomis spalvomis ir gausiai dekoruotos tautiška atributika.
„Vidaus interjero dekorą stengėmės atkurti kiek galima autentiškesnį. Parinkome panašias spalvas, dekoro elementus atkūrėme pagal likusius ar to meto nuotraukose užfiksuotus pavyzdžius.
Keliose kambariuose bus pakabinti šveistuvai, panašūs į to laikmečio šviestuvus, atkurti net tuometiniai elektros jungtukai. Kitose patalpose bus įrengtas muziejinis apšvietimas“, – sakė R.Balza.
Pastate triūsę restauratoriai išsaugojo ir autentiškas duris, kurios vėliau keičiant pastato paskirtį buvo užmūrytos ir paslėptos sienoje.
Kitos restauruojamo pastato durys pagamintos pagal to laikmečio pavyzdžius.
Ant vieno kambario sienos liko ir čia restauratorių atidengtas kirilica parašytas eilėraštis. 1944 metais Venclauskių namai pateko NKVD žinion ir šį eilėraštį ant sienos galėjo parašyti čia kalintas asmuo.
Įrengė ir poilsio zoną
Veclauskių namų viduje restauratoriai darbus jau baigia, o pavasarį muziejus atvers duris lankytojams.
„Manome, kad restauruotus Venclauskių namus šiauliečiams bus smalsu pamatyti jau dabar, todėl nusprendėme padaryti tarpinį restautoto pastato atidarymą.
Sausio mėnesį bus surengta atvirų durų dieną, per kurią bus galima pasigrožėti restauruotų rūmų interjeru, o po to imsime įrenginėti ekspoziciją“, – sakė R.Balza.
Pasak direktoriaus, dalis eksponatų bus interaktyvūs.
Be to, pasistengta, kad Venclauskių namai žmones trauktų ne tik kaip muziejus, bet ir jauki vieta laisvalaikio praleidimui.
Sutvarkytame rūmų sode įrengta poilsio zona su šachmatų staliukais, vaikų žaidimų aikštele ir supynėmis.
„Vaikams duoklę atidavėme todėl, kad Venclauskių namuose visada būdavo keliolika globotinių, kurie mėgo žaisti sode. Čia liko ir keturios K.Venclauskio sodintos obelys“, – sakė R.Balza.
Namuose slėpė žydus
Po restauracijos Venclauskių namuose įrengta ekspozicija per šios šeimos istoriją pasakos apie tarpukario Šiaulių istoriją.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę Šiauliai tapo kultūriniu ir ekonominiu regiono centru. Vėliau sekė pirmoji sovietinė okupacija, kelerius metus Šiauliuose šeimininkavo naciai, o 1944 metais į Šiaulius vėl įžengė sovietai.
Per nacių okupaciją Stanislava Venclauskienė su dukromis Gražbyle ir Danute namuose slėpė žydus, o 1944 metais iš savo namų turėjo kraustytis lauk, nes sovietai čia įrengė NKVD būstinę.
1991 metais Gražbylės Venclauskaitės ir jos sesers Danutės Šiaulių miestui dovanotas jų tėvams priklausęs pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
