Šio tipo būstas – daugiau galimybių interjero eksperimentams

Būsto įrengimas palėpėje sudėtingesnis ir dažnai – brangesnis, tačiau galimybės – kur kas didesnės, sako architektas, architektų biuro „Archispektras“ kūrybos vadovas Ignas Kalinauskas. Jis ir iš savo patirties puikiai žino, kaip geriausiai išnaudoti iš pažiūros nedidelį plotą, bei patarė, kokius pagrindinius žingsnius atlikti, kad būtų galima džiaugtis didžiausiu komfortu ir ramybe.

Palėpė gali tapti patogiu būstu.<br>pixabay.com nuotr.
Palėpė gali tapti patogiu būstu.<br>pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 4, 2020, 2:56 PM

„Kalbant apie individualiųjų namų įrengimą, pirmame jų aukšte dažniausiai suprojektuojama svetainė ir virtuvė, o palėpėje, mansardiniame aukšte, miegamasis. Daugiabučiuose namuose po stogu, prieš tai galbūt visiškai apleistoje palėpėje telpa ir visas butas – nesvarbu, ar jis būtų įrengtas paprasčiau, ar labai prabangiai“, – pasakoja I. Kalinauskas.

Anot architekto, prieš rengiantis būsto įrengimui reikia atsižvelgti į vienus svarbiausių veiksnių – ne tik į poreikius, bet ir pastato būklę, jau įrengtas komunikacijas, esamą stogo apšiltinimą ir laikančiąsias sienas.

„Neįrengtose palėpėse dažnai yra tik stogo konstrukcijos, todėl atsiveria daugiau suplanavimo galimybių, į interjerą galima įnešti įvairovės, netgi praplečiamas architekto mąstymas – tik jo fantazijos reikalas, kaip atrodys galutinis variantas“, – tvirtina pašnekovas.

Įsigyjant palėpę galima ir išlošti

I. Kalinauskas puikiai žino, ką kalba – jis atvirauja pats įsirengęs 30 kvadratinių metrų ploto palėpę. Ir nors tokiame plote, atrodytų, sunkiai įmanoma užtikrinti komfortabilų gyvenimą, tačiau jo bute telpa atskirtas miegamasis, svetainė su virtuve ir valgomuoju. Kitaip sakant, tai – dviejų kambarių butas.

„Palėpėje esančio buto plotas skaičiuojamas visai kitaip nei patalpose su stačiomis sienomis – pagal įstatymus įskaičiuojamas tik tas, kur lubos siekia bent 1,6 metro. Tad įsirengiant būstą palėpėje galima išties nemažai išlošti. Pavyzdžiui, nors oficialus buto plotas tėra 30 kv. metrų, tačiau grindų plotas – jau 60 kv. metrų. Tad kūrybiškai pažiūrėjus į situaciją galima panaudoti net didesnį plotą nei bute su stačiomis sienomis, o nuolydžius paversti funkcionaliais privalumais“, – tvirtina „Archispektro“ kūrybos vadovas.

Žemesnėje dalyje, kur stogas nueina grindų link, esančiame plote galima įrengti daugiau sandėliavimo vietų, sofai pastatyti užtenka ir 1,2 metrų aukščio, taip pat stogo link gali būti pastumta lova ar valgomojo stalas. Tačiau gali tekti sumokėti daugiau.

„Įrengiant palėpę didesnės dalies kietųjų baldų – spintų, sieninių svetainės ir virtuvės spintelių – pagaminimas ir įrengimas kainuoja brangiau dėl dizaino sprendimų. Mat jei stogas nuožulnus, reikės baldus pritaikyti prie konstrukcijų, o gamintojai iškart pasakys didesnę kainą“, – teigia pašnekovas.

Tiesių linijų ir saulės šviesos svarba

Norint pasiekti geriausią rezultatą ir tam, kad netektų daužyti galvos į lubas, patariama kreiptis į specialistą, be kurio pagalbos įmanoma pridaryti labai daug klaidų.

„Projektuojant palėpės interjerą labai svarbu įsivaizduoti trimatį erdvinį vaizdą – kai plane viskas atrodo paprasta, realybėje lubų nuolydis gali sukelti nepatogumų. Todėl kiekvienas veiksmas ir gyvenimo scenarijus turi būti kruopščiai apgalvotas. Kitas svarbus darbas – atrasti tokias pozicijas, iš kurių kampuota, daug įstrižų linijų ir plokštumų susikirtimų turinti erdvė neatrodytų „išlaužyta“ ar kreiva. Pavyzdžiui, sofa turėtų būti pastatyta taip, kad ant jos tiesiai sėdint būtų matomos kuo tiesesnės plokštumos, linijos, kitaip bus sukurtas triukšmingos erdvės įspūdis“, – teigia I. Kalinauskas.

Svarbūs ir įvairūs techniniai sprendimai, kaip stogo apšiltinimas. Anot akmens vatos gamintojo „Rockwool“ techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, dabartiniai šiltinimo medžiagų sprendimai gali labai praversti norint sutaupyti būste vietos.

„Per stogą įmanoma prarasti labai daug šilumos, todėl egzistuoja įsitikinimas, kad reikia kuo storesnio termoizoliacinės medžiagos sluoksnio, o dėl to sumažėja pastogės plotas. Tačiau šiuolaikinės didesnio tankio ir mažu šiluminiu laidumu pasižyminčios akmens vatos plokštės efektyviai sulaiko šilumą šaltuoju metu laiku, o vasarą sumažina perkaitimo efektą. Be to, akmens vata labai tinkama medžiaga šlaitinių stogų šiltinimui, nes ją įspraudus tarp gegnių ji pilnai užpildo ertmę ir prisitaiko prie jų matmenų, todėl nesusidaro tarpeliai dėl medinių konstrukcijų judėjimo“, – pataria dr. A. Buska.

Kitas klausimas, kaip sulaikant šilumą užtikrinti pakankamą šviesos kiekį. Pasak I. Kalinausko, stoglangiai šiais laikais taip pat pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis.

„Jie svarbūs ne tik dėl šviesos, bet ir padedant pratęsti erdvę virš lovos ar sofos. Tai didina ir buto vertę – juk matyti dangų virš savo galvos yra puikus jausmas. Žinoma, būna įvairių ribojimų saugomuose objektuose, tačiau pagrindinis dalykas, kuris gali sustabdyti nuo didesnio kiekio jų įrengimo, yra kaina“, – konstatavo UAB „Archispektras“ kūrybos vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.