Pagal šį algoritmą planuojama, kad pirmoji kovos su COVID-19 virusu fronte ir toliau liks Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VULSK). Antrajame etape, užsipildžius VULSK, ligoniai būtų kreipiami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) Lazdynuose ir M. Marcinkevičiaus ligoninę.
Kai pastarosios ligoninės užsipildytų 75 proc., trečiajame etape būtų įtraukiamos papildomos VULSK ir RVUL ligoninių pajėgos, taip pat pajungtos kitos Vilniaus regiono ligoninės – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, S. Kudirkos ligoninė Alytuje, Ukmergės ligoninė bei sukuriama laikina ligoninė Vilniuje.
Šiuo metu skaičiuojama, kad blogiausio scenarijaus atveju Vilniuje reikėtų laikinos ligoninės, kurioje būtų apie 2000 lovų: 300 reanimacijos bei intensyvios terapijos ir dar 1700 lovų su deguonies aparatų prijungimo sistema.
Ketvirtojo etapo metu būtų maksimaliai išnaudotos visos laikinosios ligoninės vietos bei įtrauktos mažesnių Vilniaus regiono miestų ligoninės – Elektrėnų, Švenčionių, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų.
Nors tikimasi, kad blogiausio scenarijaus neprireiks, jam rūpinamasi pasirengti iš anksto.
Savivaldybės iš savanorių suburtas Gedimino legionas, tarp kurių yra ir architektų, padėjo sukurti planus įvairių viešųjų objektų pritaikymui laikinosioms ligoninėms. Kadangi nepanašu, jog 2000 vietų ligoninė tilptų į bet kurį vieną pastatą, kuriami planai ją išskaidyti per keletą erdvių.
„Do Architects“ parengtuose planuose yra „Siemens“ ir „Jeep“ arenos, kuriose galėtų tilpti nuo 680 iki 1200 lovų, priklausomai nuo jų išdėstymo. Jei reikės, savivaldybė tam pasiryžusi pritaikyti ir kitas dideles patalpas – nuo uždarų futbolo maniežų iki „Litexpo“ parodų centro.
Taip pat įvertintos galimybės įrengti ligonines visose Vilniaus mokyklose – jos suskirstytos į 10 tipų, kuriems parengti lovų išdėstymo planai.
Tačiau mokyklos būtų pasitelktos tik paties juodžiausio scenarijaus atveju – sporto ir pramogų objektų pritaikymo, tikimasi, pakaktų visam Vilniaus regiono laikinųjų ligoninių poreikiui patenkinti.
