Pradžioje jie įsigijo maždaug 800 kv. m ploto žemės sklypą, vėliau pavyko nusipirkti dar ir gretimą sklypą su sodu, taigi, bendras sklypo plotas siekė 3100 kv. m, rašoma archdaily.com.
Galiausiai nuspręsta, jog geriausia namą statyti vaismedžių sodo viduryje ir iš kiekvieno namo kambario matyti kiemą.
Šiltnamis ant namo stogo iškilo dėl kelių priežasčių: norint nesugadinti vaizdo iš namo, taupant pinigus pamatų statybai, namo likutinės šilumos naudojimui ir norint šiltnamį pasiekti nesušlapus kojų.
Anot architekto, šiame name nėra pagrindinių įėjimo durų ir holo, išsyk patenkama į gyvenamąją zoną ar miegamąjį. Iš terasos plieniniais laiptais galima patekti ir į šiltnamį.
Aplink visą namo perimetrą įrengta terasa, kurią uždengia stogas. Į kiekvieną namo kambarį galima patekti ir tiesiai iš terasos, nes įrengti stumdomieji langai.
Namą sudaro dvi pagrindinės dalys – gyvenamasis namas pirmame aukšte ir šiltnamis virš jo. Abi namo dalys struktūriškai ir funkciškai atskirtos.
Pagrindinis apatinės namo dalies atraminis elementas – mūrinė siena su plieninėmis kolonomis, kurias jungia betono sija. Lubos pagamintos iš KVH profilių.
Architektai turėjo tikslą, kad konstrukcijos, kur įmanoma, būtų eksponuojamos. Šiltnamio konstrukcija pagaminta iš plieninių profilių, sumontuota vietoje.
Pastatas suprojektuotas kaip mažai energijos naudojantis mūrinis namas su vėdinamojo fasado sistema.
Jam parinkti aliuminio langai su trijų sluoksnių izoliuotu stiklu. Rėmo spalva – natūralaus aliuminio.
Šiltnamio stogo dangai panaudotas 4 kamerų tuščiaviduris permatomas polikarbonatas.
Gyvenamojoje erdvėje, kaip ir šiltnamyje, grindys epoksidinės.
