Vilijampolės ir Marvelės krantus sujungsiančio tilto projektas parengtas prieš trejus metus, o jo statybą planuota pradėti 2021-ųjų pavasarį – dvejais metais vėliau, negu norėta iš pradžių.
Dabar jau aišku, kad numatytu laiku darbai tikrai neprasidės, mat Kauno valdžia norėtų sumažinti projekto sąmatą. Šiuo metu tilto projekto konkursą laimėję architektai koreguoja techninį projektą.
Kauno savivaldybės administracijos vadovai taip pat pripažino, kad šio tilto statyba gali būti nepakeliama našta miesto biudžetui, todėl ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.
Projektuotojams – užduotis
430 metrų ilgio tiltas bus statomas pagal bendrovės „Processoffice“ parengtą projektą „Santakos tiltas“, kuris konkurso metu surinko net 99 balus iš 100 galimų.
Tikėtina, kad ateityje statinys ir bus pavadintas Santakos tiltu, nes jis stovės netoli Nemuno ir Neries santakos, visai netoli Kauno senamiesčio. Kėdainių tiltu jis vadinamas dėl to paties pavadinimo gatvės.
Iš pradžių skaičiuota, kad darbai galėtų kainuoti 35 mln. eurų, tačiau dabar šios sumos turbūt neužtektų.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas tikino, kad miesto valdžia tikrai neatsisako Kėdainių tilto idėjos, šiuo metu tęsiami projektavimo darbai.
„Siekiant sumažinti statybų sąnaudas vyksta nuolatinis dialogas su projektuotojais. Jiems iškelta užduotis, kad tilto sprendiniai būtų maksimaliai racionalūs ir atitiktų protingumo kriterijus“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Prirėmė susisiekimo ministrą
Kauno valdžia jau atsargiau vertina galimybes tiltą statyti savo jėgomis, todėl tikisi Susisiekimo ministerijos paramos.
„Akivaizdu, kad tokio masto grandiozinio projekto vienas miestas veikiausiai nepajėgtų įgyvendinti“, – pripažino V.Šiliauskas.
Apie tai kalbėta ir su Kaune viešėjusiu susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi, kuriam buvo pristatytas tilto projektas, aptartos finansavimo galimybės. Vis dėlto konkrečių susitarimų sunku tikėtis, nes po spalio 11-ąją vyksiančių Seimo rinkimų ministras gali pasikeisti.
Parengus techninį projektą reikės poros mėnesių, kad jį įvertintų ekspertai, tuomet bus skelbiamas darbų konkursas, kuris užtruks 4–5 mėnesius.
Toks tiltas yra sudėtingas objektas, todėl visiškai normalu, kad konkurso metu gali iškilti daugybė klausimų.
Jeigu konkurso rezultatai būtų apskųsti teismui, statybų pradžia dar nusikeltų. Tokios versijos negalima atmesti žinant, kokia arši kova vyksta dėl brangiai kainuojančių projektų.
Nori išlaisvinti senamiestį
Svarbiausias pokytis pastačius tiltą yra susijęs su didžiuliais automobilių srautais, kurie dabar yra apgulę miesto centrą ir senamiestį. Naujasis tiltas esą nukrautų šiuos eismo srautus.
Labai pagerėtų Šilainių ir Vilijampolės gyventojų susisiekimas su kitomis miesto dalimis.
Per parą Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžą visomis kryptimis kerta apie 70 tūkstančių automobilių, iš jų daugiau kaip pusę sudaro tranzitinis transportas.
Didžiąją dalį šių srautų nuo miesto senamiesčio nukreiptų naujasis tiltas.
Be to, pastačius tiltą atsirastų nauja jungtis pėstiesiems ir dviratininkams, o tai dar labiau sutvirtintų dviejų upių krantų saitus.
Jungtis – ir bendrajame miesto plane
Tiek profesionalūs architektai, tiek kauniečiai nepaliauja svarstyti, ar šito tilto tikrai reikia Kaunui. Dideliu dėmesiu objektui nereikėtų stebėtis, mat tiltui numatyta vieta yra labai jautri ne tik kauniečiams, bet ir visai šaliai.
Kita vertus, jungtis per Nemuną ties Kėdainių gatve jau 40 metų numatyta Kauno bendrajame plane. Kartą miesto valdžia projektą buvo prisiminusi, tačiau netrukus vėl užmiršo.
Pastarąjį kartą visiškai naujas tiltas Kaune buvo atidarytas 2015 metų pabaigoje, tai – Panemunės tiltas. Jo statyba kainavo apie 30 mln. eurų ir užtruko daugiau kaip dvejus metus, nors šis statinys perpus trumpesnis negu būsimasis Kėdainių tiltas.
