Išeivių dovanos sostinė nepriėmė – A. Smetonos paminklui skirta 250 tūkst. eurų

Prezidento A.Smetonos paminklas stovės aikštelėje prie namo Gedimino pr. 13, labiau žinomo kaip Centrinis knygynas.

Amerikos išeivijos šauliai nesėkmingai bandė Vilniui už dyką įsiūlyti šį skulptoriaus A.Žukausko paminklą A.Smetonai (kairėje), bet vietoj bus statomas Gedimino Antano Sakalio projektavimo įmonės skulptūra, vaizduojanti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu.
Amerikos išeivijos šauliai nesėkmingai bandė Vilniui už dyką įsiūlyti šį skulptoriaus A.Žukausko paminklą A.Smetonai (kairėje), bet vietoj bus statomas Gedimino Antano Sakalio projektavimo įmonės skulptūra, vaizduojanti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu.
Amerikos išeivijos šauliai nesėkmingai bandė Vilniui už dyką įsiūlyti šį skulptoriaus A.Žukausko paminklą A.Smetonai. Jis būtų stovėjęs Odminių skvere.
Amerikos išeivijos šauliai nesėkmingai bandė Vilniui už dyką įsiūlyti šį skulptoriaus A.Žukausko paminklą A.Smetonai. Jis būtų stovėjęs Odminių skvere.
A.Smetonos paminklui prie Centrinio knygyno numatyta skirti 250 tūkst. eurų.
A.Smetonos paminklui prie Centrinio knygyno numatyta skirti 250 tūkst. eurų.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 16, 2020, 8:15 PM

Prieš mėnesį konkursą laimėjo Gedimino Antano Sakalio projektavimo įmonės skulptūra, vaizduojanti knygos atvartą arba atvirlaiškį su prezidento portretu. Ji bus gaminama iš rūdijančiojo plieno.

Jau numatyta iš Kultūros ministerijos biudžeto skirti 250 tūkst. eurų paminklui ir jo prieigoms prie pastato Gedimino prospekte įrengti.

Vyčio paramos fondo įkūrėjui, žurnalistui, istorijos tyrinėtojui 69 metų Viliui Kavaliauskui toks išlaidavimas nesuprantamas.

„Juk išeivijos šauliai siūlė padovanoti Vilniui labai vykusį A.Smetonos paminklą. Tai ne, pasirodo, nereikia. Kaip ir prieš tai nereikėjo „Laisvės kario“ Lukiškių aikštėje. Žinoma, juk kur kas smagiau pasitaškyti dešimtimis tūkstančių eurų“, – sakė V.Kavaliauskas.

Kilo dvejonių ir diskusijų

Vilniuje pastatyti paminklus dr. Jonui Basanavičiui ir prezidentui A.Smetonai buvo numatyti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Paminklas dr. J.Basanavičiui jau stovi aikštėje prie Filharmonijos, o pirmojo Lietuvos prezidento įamžinimas strigo ne vienus metus, nes kilo dvejonių ir diskusijų.

Kai kurių istorikų nuomone, perversmo būdu į prezidento postą atėjusiam ir 1940-ųjų birželį iš Lietuvos pabėgusiam A.Smetonai apskritai nereikia paminklo. Galų gale nutarta paminklą, įrašytą į Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programą, pastatyti.

Pateikė aštuonis projektus

Šimtmečio programos kūrimą bei peripetijas dėl paminklo A.Smetonai V.Kavaliauskas gerai prisimena.

„Kai 2015 m. buvo patvirtinta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa, tapau įamžinimo komisijos pirmininku. Į programą tąsyk buvo įrašytas paminklas A.Smetonai. Norėjome jį pastatyti nedidelį, kuklų. 2019-ieji buvo paskelbti prezidento A.Smetonos metais.

Bendravome su Prezidentūra dėl vietos paminklui. Sakėme, jog jis galėtų stovėti Odminių skvere, tarp dviejų ąžuolų, kamerinėje aplinkoje.

Kalbėjome, jog paminklas, kurį sukurtų skulptorius Antanas Žukauskas, galėtų būti statomas valstybės užsakymu.

Skulptorius darbo ėmėsi entuziastingai – padarė net aštuonis projektus.

Pirmiausia juos nunešiau tuomečiam premjerui Algirdui Butkevičiui. Jis išsirinko vieną. Po to nešiau prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ji bakstelėjo į tą patį projektą kaip ir premjeras“, – prisiminė V.Kavaliauskas, buvęs A.Butkevičiaus patarėjas.

Laikas ėjo, tačiau reikalai nejudėjo iš vietos.

Priėmė Užulėnis ir Kalvarija

„Atėjo 2017-ieji. Prasidėjo ne tik finansinis, bet ir dvasinis skurdas. Šimtmečio programą ėmė ir pakeitė – nebeliko paminklų A.Smetonai, Vasario 16-osios Akto signatarui Petrui Klimui. Išėjau iš premjero komandos“, – pasakojo V.Kavaliauskas.

Vyčio paramos fondo entuziastai nusprendė patys įgyvendinti tuos darbus, kurie buvo išbraukti iš Valstybės šimtmečio minėjimo programos.

„Paminklas P.Klimui jau stovi Kalvarijoje, Vilniaus Lukiškių aikštei numatytas „Laisvės karys“ – Kaune. Praėjusią vasarą paminklą A.Smetonai atidengėme Ukmergės rajone, Užulėnyje, gimtojoje prezidento vietoje.

Esu kilęs iš Ukmergės rajono, Pabaisko, todėl norėjau ką nors gero nuveikti savo kraštui. Ukmergės rajono merui nuvežiau 7 skulptoriaus A.Žukausko sukurtus A.Smetonos paminklo projektus. To, aštuntojo, kuriam buvo pritaręs premjeras ir prezidentė, nevežiau, – maniau, visko būna, gal dar prireiks Vilniui“, – pasakojo V.Kavaliauskas.

Ukmergiškiai išsirinko paminklą ir jį pastatė Užulėnio mokyklos-muziejaus, kultūros paveldo objekto, prieigose.

Beldėsi į visas duris

Tačiau mintis apie paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Vilniuje Vyčio paramos fondo atstovų nepaleido, nes sostinėje dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, kuriai pirmininkavo A.Smetona, posėdžiavo pirmieji ministrų kabinetai, buvo leidžiamas periodinis informacinis leidinys „Lietuvos Vyriausybės žinios“, kuriame buvo skelbiami pagrindiniai Lietuvos įstatymai bei valdžios įsakymai.

Lyg ir atrodė, jog didelių kliūčių paminklui neturi būti.

V.Kavaliausko teigimu, už tai, kad Vilniuje atsirastų paminklas A.Smetonai, buvo atsakinga Vyriausybė ir Vilniaus savivaldybė, tartasi ir su Prezidentūra.

Iš aštuonių skulptoriaus A.Žukausko projektų parinktas vienas, turėjęs būti įgyvendintas Odminių skvere.

Tačiau jokie darbai taip ir neprasidėjo.

Tada savo pagalbą pasiūlė Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje. Šios sąjungos narys Ernestas Lukoševičius išsiuntė laiškus prezidentei D.Grybauskaitei, Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, premjerui Sauliui Skverneliui bei Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.

Kiek vėliau, kai prezidentu buvo išrinktas Gitanas Nausėda, E.Lukoševičius ir jam įteikė raštą, kai praėjusią vasarą Ukmergės rajone buvo atidengiamas paminklas A.Smetonai.

Dovaną pasiūlė šauliai

Amerikos šauliai kreipėsi į šalies institucijų vadovus su prašymu leisti padovanoti Vilniui prezidento A.Smetonos paminklą.

„Mes žinome, kad dar 2015 m. patvirtintoje Atkurtos valstybės 100-mečio programoje buvo numatyta pastatyti paminklą Vilniuje, Odminių skvere, pirmajam valstybės prezidentui A.Smetonai.

Kaip supratome, šis projektas neįgyvendintas pritrūkus lėšų ar bijantis politinių ginčų.

Požiūris į pirmąjį prezidentą išeivijoje daug nuosaikesnis nei Lietuvoje ir prie jo paminklo mielai prisidėtų dauguma išeivijos Amerikoje organizacijų, daug išeivių.

Išeivija aktyviai dalyvavo remiant „Laisvės kario“ paminklą Kaune, ir 2018 m. pradžioje sutelktos lėšos Kauno projektui bemaž prilygsta kuklaus, bet gražaus paminklo A.Smetonai biudžetui. Paminklas Vilniuje galėtų iškilti dar 2019 metais.

Ši išeivijos dovana Lietuvai būtų gražus tautos vientisumo, toli nuo Tėvynės gyvenančių lietuvių nuoširdumo simbolis“, – taip šalies ir sostinės vadovams įteiktame rašte apie dovanojamą paminklą rašė išeivijos šauliai.

V.Kavaliauskas sakė, jog jam įstrigo 2018 metais Vilniaus mero R.Šimašiaus pasakyta frazė: „A.Smetona Vilniuje nėra mūsų dienotvarkėje.“ Dovanos sostinė nepriėmė.

Numatė tūkstančius eurų

V.Kavaliauską labiausiai nustebino tai, jog po išeivijos kreipimosi palyginti greitai premjeras S.Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, prezidentui A.Smetonai sukūrimo darbams organizuoti.

Darbo grupei buvo pavesta, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, pasiūlyti viešąją erdvę, parengti pasiūlymus dėl paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo ir pateikti Vyriausybei.

Paminklui buvo parinkta vieta ties Gedimino pr. 13-uoju namu. Finansų ministerija buvo įpareigota, rengiant 2021 m. biudžeto projektą, numatyti Kultūros ministerijai lėšų (250 tūkst. eurų) paminklui ir jo prieigoms prie pastato Gedimino prospekte įrengti.

Vieta paminklui buvo renkama iš penkių erdvių. Odminių skveras, beje, buvo atmestas iš karto.

Niekas neprisiminė ar nenorėjo prisiminti skulptoriaus A.Žukausko pasiūlytų paminklo projektų, kuriems pritarė premjeras bei prezidentė, ir kad paminklas A.Smetonai išeivijos šaulių buvo siūlomas padovanoti, nereikėtų išleisti šimtų tūkstančių eurų.

Net nebedalyvavo konkurse

„Skulptorius A.Žukauskas buvo nusivylęs. Jis net nedalyvavo pastarajame konkurse“, – sakė V.Kavaliauskas.

Bet jis negalėjo atsakyti, kodėl žinomo dailininko bei skulptoriaus, medalininko, sukūrusio daug monumentalių darbų, už nuopelnus Lietuvai apdovanoto Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi A.Žukausko projektas prieš tai nesulaukė dėmesio.

„Sostinei“ pasiteiravus Vilniaus miesto savivaldybės, kodėl ji atsisakė išeivijos Šaulių sąjungos pasiūlymo dėl paminklo A.Smetonai, dėl kokių motyvų dovana buvo atstumta, Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius atsakė: „Kiek man žinoma, savivaldybė dėl paminklo sprendimų nepriiminėjo, tai visada buvo numatoma kaip valstybės sprendimo reikalaujantis klausimas.“

Įamžins rūdijančiame pliene

Neseniai paminklo A.Smetonai konkursą laimėjo G.A.Sakalio projektavimo įmonė. Skulptūra bus gaminama iš rūdijančiojo plieno.

„Skulptūrai naudojama geležis apeliuoja į geležinės valios metaforą, kuri nesunkiai identifikuojama su A.Smetonos asmenybe. Skulptūrinė plastika – minimalistinė, neperkrauta, aiškiai suvokiamos formos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Projekto autoriai pabrėžia, jog pasirinko akcentuoti A.Smetonos ne politiko, o visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo veiklą.

V.Kavaliauskas, paklaustas, ar matė konkursui pateiktus projektus, kaip vertina laimėtojų darbą, atsakė: „Peržiūrėjau, bet net neįsidėmėjau.“

81 metų skulptorius A.Žukauskas konkursą laimėjusį paminklą, kuris bus gaminamas iš rūdijančiojo plieno, apibūdino santūriai: „Pigokas kaip prezidentui. Mano manymu, per mažai pagarbos.“

Ar yra vilties, jog A.Žukausko Odminių skverui sukurtas A.Smetonos paminklo projektas nebus numarintas ir kur nors įgyvendintas?

„Šis paminklas buvo taikytas būtent tai vietai. Su pataisymais gal ir būtų galima dar ką nors padaryti“, – svarstė skulptorius.

Vilnius – išdidus. Jam paminklų už dyką nereikia, nes gali pats susimokėti tiek, kiek reikia. Todėl prieš porą metų Kaunui lengva ranka atidavė „Laisvės karį“, o dabar sėkmingai atsikratė dovanojamo paminklo prezidentui Antanui Smetonai.

Turistus vilioja pabėgimo vieta

Nevienareikšmiškai vertinamo pirmojo Lietuvos prezidento A.Smetonos atminimas savotiškai yra įamžintas ir daug turistų sulaukiančiame Kybartų miestelyje (Vilkaviškio r.).

Kybartų bendruomenės pirmininkas ir miestelio gidas Vitas Katkevičius pripažįsta, jog visiems atvykėliams būna smalsu nuvykti prie Kybartų pakraštyje esančio Lieponos upelio, per kurio vidurį eina Lietuvos ir Rusijos siena.

Per šį upelį brido iš Lietuvos bėgęs tarpukario prezidentas Antanas Smetona (1874–1944).

V.Katkevičius, matydamas susidomėjimą šiuo Lietuvos istorijos faktu, prieš kelerius metus ėmėsi iniciatyvos įamžinti tą vietą.

Prie pat valstybių sieną skiriančios tvoros iš akmenų buvo sudėlioti simboliniai Lietuvos kontūrai, didesniu akmeniu buvo pažymėta Kybartų miestelio vieta. Vėliau šalia buvo pastatyta akmeninė informacinė lenta.

Joje istorinis faktas pateikiamas korektiškai: „Šioje vietoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona 1940 m. birželio 15 d. 23 val. 30 min. per Lieponą išvyko iš Lietuvos.“

Kybartų bendruomenė pasistengė, jog šį Lietuvos istorijos faktą žyminčią vietą turistai galėtų pasiekti patogiau, nebereikėtų žingsniuoti lankstu gana prastu keliuku.

„Laisvės karį“ priglaudė Kaunas

Vyčio paramos fondas prieš ketverius metus paskelbė Vyčio skulptūros konkursą. Šiam simboliui pritarė dauguma Lietuvos patriotų.

Skulptūra Lukiškių aikštėje turėjo tapti Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo akcentu.

Konkursą laimėjo skulptoriaus Arūno Sakalausko „Laisvės karys“, bet Lietuvos dailininkų sąjunga ir heraldikos specialistai prieštaravo, kad pagrindinėje sostinės aikštėje iškiltų visuomenės iniciatyva be profesionalų priežiūros atrinktas paminklas.

Vyčio paramos fondo atstovas V.Kavaliauskas tuomet kalbėjo, jog matė – valdžia nelabai palaiko šią idėją, nors daugybė šalies gyventojų buvo už Vyčio skulptūrą.

Galų gale už aukotojų pinigus Ukrainoje pagamintas „Laisvės karys“ 2018-ųjų vasarą iškeliavo į Kauną ir buvo pastatytas šalia Kauno pilies.

Lukiškių aikštėje turėtų būti įrengtas „Laisvės kalvelės“ autoriaus Andriaus Labašausko skulptūrinis projektas, tačiau nežinia, ar taip ir atsitiks.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: treji G. Nausėdos prezidentavimo metai – kas nuveikta?