Kultūros ministerija pirmadienį pranešė apie tai informavusi Vilniaus miesto savivaldybę.
Kultūros ministras Simonas Kairys tvirtina, kad ministerija įgyvendino „visus reikalingus pavedimus“ organizuojant konkursą, savivaldybei buvo išsiųstas tikslinės dotacijos sutarties projektas perduodant autorių turtines teises.
„Todėl rengti naujo paminklo idėjos konkurso ministerija neturi jokio teisinio pagrindo. Apie tai oficialiai informavome Vilniaus miesto savivaldybę ir lauksime iš jos aiškesnių atsakymų į kylančius klausimus dėl tolesnės paminklo A. Smetonai ateities“, – sakė S. Kairys.
Buvusios Vyriausybės skelbtą konkursą pernai spalį laimėjo projektas „622522“. Jo autoriai Gedimino prospekte, šalia Vyriausybės, siūlo pastatyti knygos atvartą arba atvirlaiškį su šio tarpukario prezidento portretu vaizduojančią skulptūrą. Idėjos autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas ir Indrė Rakauskaitė.
Vilniaus miesto savivaldybė, iš pradžių dalyvavusi procese, balandžio pradžioje priėmė rezoliuciją prašydama Vyriausybę stabdyti konkursą ir pateikti galimas naujas vietas paminklui. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad savivaldybės atstovai nebuvo įtraukti į Kultūros ministerijos organizuoto projekto konkurso komisijos sudėtį, o projektams pateikti skirta per mažai laiko.
Ministerija nurodo, jog susipažinusi su rezoliucija „daro prielaidą, kad savivaldybė neplanuoja pasirašyti sutarties dėl šiam paminklui statyti skirtos specialios tikslinės dotacijos“.
„Tokiu atveju nepanaudotos lėšos turėtų būti grąžinamos į valstybės biudžetą“, – įspėja ministerija.
Paminklo projektui įgyvendinti buvo numatyta skirti 250 tūkst. eurų.
Vilniaus savivaldybės atstovai BNS teigė dar neįvertinę šio atsakymo ir žada jį pakomentuoti antradienį.
Konkursą skelbė Kultūros ministerija, organizavo Lietuvos architektų sąjunga, finansavo Vyriausybė.
Minėtoje vietoje 1918-aisiais stovėjusiame, iki šių dienų neišlikusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, jos pirmininko pareigas ėjo A. Smetona, taip pat veikė Lietuvos valstybės pirmieji Ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus, pradėtas leisti valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau kartais prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
