Iškeptas bene svarbiausias Vilniui dokumentas – vaizdas toks: pristatyti reikėtų dar bent trečdalį miesto

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią jam pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – naująjį Vilniaus bendrąjį planą.

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br>lrytas.lt montažas
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br>lrytas.lt montažas
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br>S.Žiūros nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br>S.Žiūros nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br>lrytas.lt montažas
Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis pristatė didžiausią pradėjus dirbti savivaldybėje atliktą darbą – Vilniaus bendrąjį planą.<br>lrytas.lt montažas
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jun 2, 2021, 2:25 PM, atnaujinta Jun 2, 2021, 3:34 PM

„Miestas turi labai didelį plėtros potencialą, toks dokumentas labai svarbus. Kasmet sostinė pasipildo 5000 gyventojų, vien jiems reikia 2500 būstų, – kalbėjo M. Pakalnis. – Pastatyti reikėtų dar trečdalį miesto, tik statysime arba išskydusį, arba kompaktišką ir patogų.“

Miestai, anot vyriausiojo miesto architekto, konkuruoja pasiekiamumu, viešuoju transportu, kultūros, švietimo standartu, būstu už prieinamą kainą ir pan. Šie sostinės rodikliai puikūs, bene geriausi regione.

Naujasis bendrasis planas, anot vyriausiojo miesto architekto, plėtos daugiacentrį miestą išraiškingoje gamtinėje aplinkoje. Plėtojami bus ir pocentriai: Grigiškės, Lentvaris, Naujoji Vilnia, Santariškės. Naujamiestis, Žvėrynas, Senamiestis – skirtingi regionai, plėtra juose negali būti vienoda. Naujasis planas bus daug detalesnis, labiau atspindės miestiečių poreikius.

Siekiama, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasakyti, kad gyvena miesto centre, tam reikėtų, kad centras išsiplėstų į Naujininkus, Žirmūnus, Žemuosius Panerius, sukuriant atitinkamas viešąsias erdves, konvertuojant teritorijas, likusias nuo sovietmečio. Konversijai numatyta kone 500 hektarų.

Žmonės nori gyventi centre, tai, anot M. Pakalnio, konversijos projektų rezultatas.

Viešasis transportas, dviračių takų plėtra – taip pat labai svarbus miesto prioritetas, tam ir toliau bus skiriama daug dėmesio.

Naujasis bendrasis planas, M. Pakalnio žodžiais, daug detalesnis nei ankstesnysis. Aiškiai išskirtos mokyklų, darželių, viešųjų erdvių teritorijos. Bendrojo plano įgyvendinimo iššūkis bus padaryti gyvybingą naująjį planą „Miestas +“.

Miesto priemiestinėse zonose numatytos mokyklos, darželiai, viešosios zonos, didžioji sklypų dalis privatūs, juos reikės paimti visuomenės poreikiams.

Daug dėmesio bendrajame plane bus skirta paveldui, kad Senamiestis būtų išsaugotas, tačiau būtų sudaryta galimybė plėtotis aplinkinėms teritorijoms.

Vilniuje 48 proc. sudaro želdynai, jų, anot vyriausiojo miesto architekto, nemažės.

Želdynų labiausiai trūksta Žirmūnų pramoninėje zonoje ir iš dalies Naujamiestyje. Daugiau želdynų plotų bus reikalaujama įgyvendinant konkrečius projektus. Kiekvienas  želdynas plane inventorizuotas, nurodytos žaliosios zonos, padėsiančios suformuoti žaliąjį Vilnių.

Didelė želdynų dalis dėl restitucijos buvo grąžinta privatiems asmenims, pavyzdžiui, Pilaitėje, jie bus paimti visuomenės poreikiams už adekvačią kainą.

Įvestas nelaidžių dangų reglamentas, viršijus kurį, reikės įrengti papildomų priemonių, kad nebūtų perkrautos miestų sistemos.

Aukštybiniai pastatai ir toliau bus statomi dešiniajame Neries krante ir Narbuto gatvėje, prekybos centrai ateityje bus statomi miesto periferiniuose pocentriuose arba pagal pagrindines gatves. Bus užtikrinama, kad prie pat gyvenamųjų teritorijų neatsirastų didelių prekybos centrų, kurie pablogintų gyvenimą vietos žmonėms. Prekybos centrai miesto centre nebegalės turėti stovėjimo vietų priešais fasadus.

Mažinamas ir užstatymo intensyvumo reglamentas. Maksimali užstatymo galimybė sumažinta, įvesta foninio užstatymo galimybė, teigiama, jog pavyks pasiekti 6–7 aukštų perimetro Vilniaus Naujamiestyje dydį.

Įvestas išmaniojo reguliavimo reglamentas. Nebeskatins, kad vietoje kiemo būtų įrengtos stovėjimo vietos automobiliams. Jei pirmuosiuose aukštuose bus įrengiamos patalpos paslaugoms, miestų gatvės bus vis gyvybingesnės.

Skatins įrengti stovėjimo vietų automobiliams už kiemo ribų, savivaldybė jas perimtų ir apmokestintų. Naujasis bendrasis planas padės reguliuoti plėtrą priemiesčiuose, ypač kuomet vienbučių teritorijose dygsta daugiabučiai.

Nustatyta, kurios teritorijos prioritetinės, kurios ne. Neprioritetinėse plėtotojai turės daugiau susimokėti.

Planas, anot M. Pakalnio, svarstytas labai ilgai, naudojant įvairius metodus. Daug dalykų susiję su konkrečiomis teritorijomis ar konkrečiais projektais. Praėjusią savaitę jį palaimino VTPSI.

Tarybos narys Vydūnas Sadauskas atkreipė dėmesį į ICOMOS prašymą netvirtinti Bendrojo plano, nes nepasirūpinta tinkama Senamiesčio apsauga. M. Pakalnis pabrėžė, jog joks kitas dokumentas neskyrė tiek dėmesio Senamiesčiui, kiek naujasis bendrasis planas. Atlikti visi reikalingi vertinimai. Raštai, anot vyriausiojo miesto architekto, skirti norint susireikšminti, o ne rūpinantis paveldo apsauga.

Pastarųjų pusantrų metų plėtotojams išduotos sąlygos susietos su naujuoju bendruoju planu. Tvirtinant jas bus siekiama, kad atitiktų bendrąjį planą. 

Perkūnkiemyje, anot M. Pakalnio, buvo patvirtintas neadekvatus detalusis planas, jis bus keičiamas, Žvėryne jį taip pat reikia tobulinti, kad atitiktų šiadienos reikalavimus. 

Žilvinas Šilgalis komentavo, jog gyventojams svarbu, kas planuojama jų teritorijoje. M. Pakalnis patikino, jog didžiojoje miesto dalyje užstatymo intensyvumas mažės. Pagal dabartinius sprendinius aukštingumas taip pat mažės, konkretės, bus daug adekvatesnis, vietos sąlygas atitinkantis dokumentas.

Bendrajame plane bus numatytos ir ateities galimybės, planai, kurie nebus įgyvendinti čia ir dabar. Rengiant planą buvo galvojama apie 2050 metus. 

Artūras Zuokas pabrėžė, jog bendrasis planas rengtas septynerius metus, per kuriuos patobulėjo technologijos. Kyla klausimas, ar patvirtinus šį planą nereikėtų  pradėti ruošti naujojo, kuris atitiktų XXI amžiaus galimybes.

M. Pakalnis atsakė, kad bus reaguojama operatyviai į iššūkius, kuriuos kelia rinka. Jis nesutinka, kad šis planas jau pasenęs. Jis bus kaip gairės kitoms savivaldybėms. Parengtas adekvatus dokumentas, to, ko neįvertino bendrasis planas, įvertins kiti dokumentai, be to, visuomet galima jį keisti. R. Šimašius pritarė, kad planas pavėlavo dvejus metus. Po metų būtų galima grįžti prie jo.

Miesto meras grįžo prie Šeškinės ozo išsaugojimo, kuriuo susirūpinę vilniečiai pateikė daugybę – daugiau kaip 7 tūkst. – parašų. Jis, pažadėjo R.Šimašius, bus išsaugotas.

Taryba bendrojo plano keitimui pritarė. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: kainų įbauginti verslai ieško būdų išsaugoti pirkėjus