Kultūros ministerija, kuriai patikėta sugalvoti, ką daryti su vienu vertingiausių Kauno tarpukario pastatų – Kauno centriniu paštu, pagaliau ėmėsi veikti.
Pastatas uždarytas dar 2019 metų rudenį ir nuo to laiko trumpam buvo atvertas tik prasidėjus vakcinacijai nuo koronaviruso.
Birželio 30 dieną prasidėsjo susitikimai su įvairių sričių miesto atstovais, jų metu klausiama, kaip ir kam pašto pastatą būtų galima pritaikyti.
Kauniečiai jau yra sukūrę ir pasiūlę ne vieną viziją, kas Kauno centriniame pašte galėtų būti. Ar verta antrą kartą bristi į tą pačią upę ir taškyti mūsų visų pinigus?
Pavadino kūrybine sesija
Kultūros ministerija Vyriausybės pavedimu rengia Kauno centrinio pašto pastato įveiklinimo galimybių studiją. Jos rengimo procesą kuruoja viešoji įstaiga „Idėjos miestui“.
Vakar pirmoje viešoje diskusijoje bei kūrybinę sesijoje buvo kviečiami dalyvauti Kultūros ministerijos, Lietuvos pašto, Kauno miesto savivaldybės atstovai, Lietuvos ir Kauno architektų bendruomenės nariai, Kauno kultūriniame lauke veikiančių įstaigų, organizacijų, akademinės bendruomenės, verslo atstovai, visuomenininkai ir visi, kuriems rūpi šio unikalaus pastato likimas.
Restauruoti reikia nedelsiant
Ši žinia sudomino ne vieną aktyvų kaunietį, tarp jų ir architektę bei paveldosaugos specialistę Loretą Janušaitienę.
Jai skaudu, kad šiuo metu nenaudojamas pastatas yra akyse ir kai kurios jo detalės gali sunykti negrįžtamai. Taip pat apmaudu, kad miesto valdžia atsisakė pastato, o Kultūros ministerija gana ilgai ieško išeičių, ką su juo daryti.
„Pastato tinkas, langų apvadai byra.
Jei jie nebus kuo skubiau restauruoti, ateityje to gali nepavykti padaryti, nes nebėra tarpukariu naudotų medžiagų ir tokių meistrų, kurie sugebėtų atlikti tokius subtilius darbus. Restauruoti labai sunykusias detales pavyksta ne visada.
Tada belieka jas atkurti, bet tai jau nėra originalas“, – sakė architektė.L.Janušaitienė pastebėjo, kad pats pastatas jau yra vertybė ir eksponatas, kurį įdomu apžiūrinėti, dalyvaudama ekskursijose matė, kokius sentimentus jam jaučia vyresni žmonės ir su kokia pagarba juo domisi jaunimas.
Todėl, architektės ir paveldosaugos specialistės nuomone, pirmiausia dėl pastato būklės ir jo vertingųjų savybių išsaugojimo bei restauravimo Kultūros ministerijos atstovai turėtų konsultuotis su paveldo specialistais.
Pateikė tris pasiūlymus
Tuo pat metu, L.Janušaitienės nuomone, pašto įveiklinimo galimybių studijos rengėjams labai vertėtų susitikti su tais žmonėmis, kurie idėjas, kas galėtų vykti pastate, jau yra išdėstę.
2019 metų vasarą kauniečiai subūrė iniciatyvinę grupę „Paštininkai“, kuri kūrė vizijas, kas pastate galėtų vykti.
Vizijų kūrimo procese dalyvavo daugiau kaip 20 architektūros, paveldosaugos, dizaino, menotyros, istorijos, teisės, verslo, turizmo, valdžios ir kitų suinteresuotų sričių atstovų. Buvo sukurti trys projektai, pašte pasiūlyta įkurti architektūros ir dizaino muziejų, įvairias studijas, konferencijų erdves, viešbutį, restoraną.
„Manau, kad jau buvo galima pasinaudoti šiomis idėjomis ir dabar ministerija jau galėjo žengti kitą žingsnį, ieškoti naujo pastato šeimininko, o ne bristi į vis tą patį vandenį, nes taupyti brangų laiką, per kurį pastatas vis labiau nukenčia, būtina“, – sakė L.Janušaitienė.
Verslininkai turi patirties
Architektė ir paveldo specialistė įsitikinusi, kad Kauno centrinis paštas turėtų tapti daugiafunkciu kultūros objektu, kuris būtų skirtas ir moderniam muziejui, ir edukacijai, ir architektų bei menininkų kūrybai, viešbučiui ir restoranui.
„Tačiau menininkų projektus, kurie būtų kuriami nuostabiose pašto erdvėse, būtina finansuoti“, – sakė architektė.
L.Janušaitienė mano, kad labai pravartu būtų kalbėtis ir tartis ne tik su architektais ir paveldo atstovais, bet ir su nekilnojamojo turto ekspertais ir verslininkais, kurie turi patirties prikeliant vertingus tarpukario pastatus.
„Pavyzdžiui, Kaune gyvena du verslininkai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Jie, įsigiję butą viename Gedimino gatvės tarpukariu pastatytame daugiabutyje, atkūrė ne tik savo erdvę, bet restauravo ir visą namą. Žinoma, tai mažesnis mastelis, nei prikelti Kauno centrinį paštą, bet tokių paveldui neabejingų žmonių patirtis gali būti labai naudinga“, – sakė architektė.
Derėtų verslas ir kultūra
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė Asta Kiaunienė buvo viena tų, kuri su savo komanda kūrė viziją, kam pritaikyti Kauno centrinį paštą. Architektų grupė pastate siūlė sujungti kultūrą ir verslą.
„Šis pastatas dėl savo struktūros labai tinkamas įvairiai veiklai. Reprezentacinėje jo dalyje ir mes, ir kiti kolegos, kūrę savo vizijas, siūlėme įkurti architektūros centrą.
Tai neturėtų būti sustabarėjęs muziejus, kuris įdomus tik keliems žmonėms. Tokiame centre galėtų vykti įvairiausia veikla“, – sakė architektė.
Galinėje pastato dalyje iš kiemo pusės yra daugybė patalpų, kurios, A.Kiaunienės nuomone, galėtų tikti administracinei bei komercinei veiklai. Iš tokios veiklos gaunami pinigai prisidėtų prie architektūros centro išlaikymo.
„Manau, kad ir mūsų, ir kolegų pasiūlymai buvo realistiški. Gaila, kad Kauno centrinio pašto ateitis sprendžiama taip ilgai. Bet galimybių studiją rengsianti komanda pakvietė į susitikimą ir aš į jį eisiu. Ignoravimas, mano nuomone, nėra išeitis. Kalbama apie tokį aukščiausios kategorijos architektūros objektą kaip Kauno paštas, todėl, jei reikės, teks ir dar kartą kalbėti apie jo ateitį, kad kuo daugiau žmonių suvoktų šio pastato vertę“, – sakė A.Kiaunienė.
Stebisi miesto politika
Bendrovės „Amilda“, atstovaujančios nekilnojamojo turto brokerių kompanijai RE/MAX, vadovas Alius Jankauskas domisi Kauno tarpukario architektūros palikimu ir drauge su verslo partneriu verslininku Karoliu Sankausku šiuo metu rūpinasi, kad pagal visus paveldo specialistų reikalavimus būtų atnaujintas pastatas Vytauto prospekte 2. Namas buvo pastatytas 1937 metais, tarpukariu jame veikė viešbutis „Locarno“, vėliau pavadintas „Lozana“.
Nekilnojamojo turto ekspertas sakė, kad verta labai atidžiai išnagrinėti jau Kauno architektų parengus pasiūlymus.
„Jei jie yra realūs, manau, kad jais reikėtų pasinaudoti. Tokiu atveju išleisti 36 tūkst. eurų naujai galimybių studijai gal ir per didelė pinigų suma. Man keista, kad patys Kauno vadovai nesiėmė rūpintis šiuo pastatu, o sugalvojo tik tiek, kad jame būtų galima skiepyti žmones. Statinys yra unikalioje vietoje ir pats pastatas yra išskirtinis. Manau, kad jis neturėtų virsti tik mažai žmonių daliai skirtų biurų ar kitos paskirties pastatu, o turėtų tapti visų kauniečių ir miesto svečių traukos objektu“, – sakė A.Jankauskas.
Įvertins realius scenarijus
Kultūros ministerijos atstovė Viktorija Vitkauskaitė sakė, kad Susisiekimo ministerijos suburta tarpinstitucinė darbo grupė, vertinusi Kauno ir Klaipėdos pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams klausimus, pateikė savo rekomendacijas siekiant šiuos pastatus perimti valstybės nuosavybėn, juos sutvarkyti ir įveiklinti.
Vėliau Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai atlikti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų.
„Kauno pašto galimybių studijai atlikti numatoma skirti maždaug 36 tūkst. eurų. Proceso metu bus įvertintos ir ankstesnės idėjos dėl pašto pritaikymo nūdienos poreikiams.
Vis dėlto kad visi šie procesai galėtų vykti teisėtai ir sklandžiai, būtina parengti ir oficialius, aiškų pagrindimą nurodančius dokumentus“, – sakė Kultūros ministerijos atstovė.
Pasak V.Vitkauskaitės, studijos rengėjai siekia analizuoti ne vieną idėją ar galimą scenarijų, o kompleksiškai išnagrinėti šio pastato pritaikymo galimybes, atsakyti į visus su tolesniu pastato likimu susijusius klausimus, įvertinti realiausius scenarijus ir rasti optimalius sprendimus.
Architektūrinis laikinosios sostinės akcentas
Vaidas Petrulis
Architektūros istorikas
„Kauno centrinio pašto rūmai – vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio miesto reprezentacinių statinių. Kartu tai reikšmingiausias šio funkcinio tipo pastatas, iškilęs tarpukario Lietuvoje. Jis pagal architekto Felikso Vizbaro projektą pastatytas 1932 metais.
Penkių aukštų pastate su rūsiu buvo įrengti modernūs liftai, erdvi operacijų salė, sudarytos patogios darbo sąlygomis. 1935 metais pagrindiniame fasade įmontuotas elektrinis laikrodis, statinys tapo vienu svarbiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Pašto rūmuose itin glaudžiai susipina moderniosios architektūros idėjos ir tuo metu gyvos mintys apie „tautinį stilių“. Tai vienas organiškiausių šių dviejų tarpukario architektūros idėjinių variklių – modernumo ir tautiškumo – derinys.“
Traukia kino kūrėjus
Aurelijus Silkinis
Kauno filmų biuro vadovas
„Kauno centrinis paštas yra unikalus ir savo eksterjeru, ir interjeru. Jis yra vienas labiausiai įvairių šalių kino kūrėjus dominančių pastatų Kaune. Pernai rudenį, kai paštas jau buvo uždarytas, jame ir jo prieigose vyko švedų serialo „Clark“, skirto „Netflix“ platformai, filmavimo darbai. Paštas buvo paverstas banku ir filmavimo metu vyko jo apiplėšimas.
Koronaviruso pandemija buvo sustabdžiusi filmo kūrėjų darbus visame pasaulyje, bet jau esame gavę ir daugiau užklausų, ar būtų galima Kauno centrinio pašto pastatą įamžinti ir kitose juostose.
Aš atidžiai domiuosiu šio pastato likimu ir tikiuosi, jog ateityje filmo kūrėjai taip pat galės jame kurti.“
