Ką daryti su P. Cvirkos paminklu Kaune dar nenusprendė, tačiau iškilo ir kita dilema – nebežino, kam jis priklauso

Ką daryti su rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklu Kaune, bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso, rašo „Kauno diena“.

Ką daryti P. Cvirkos paminklu Kaune, bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ką daryti P. Cvirkos paminklu Kaune, bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ką daryti P. Cvirkos paminklu Kaune, bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ką daryti P. Cvirkos paminklu Kaune, bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ką daryti P. Cvirkos paminklu Kaune, bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ką daryti P. Cvirkos paminklu Kaune, bus sprendžiama tik tada, kai bus išsiaiškinta, kam jis priklauso.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba rugsėjo viduryje pritarė sprendimui nukelti centre stovinčią P. Cvirkos skulptūrą.<br>M.Vidzbelio nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba rugsėjo viduryje pritarė sprendimui nukelti centre stovinčią P. Cvirkos skulptūrą.<br>M.Vidzbelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 25, 2021, 12:46 PM, atnaujinta Sep 28, 2021, 3:00 PM

Laikrašto teigimu, prieš tris savaites Kauno miesto savivaldybės specialistai buvo įsitikinę, kad paminklo savininkai yra Kultūros ministerija ir Maironio lietuvių literatūros muziejus, nes paminklas stovi jo padalinio – Vaikų literatūros muziejaus – kieme.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė neigia, kad P. Cvirkos paminklas – muziejaus nuosavybė. „Dokumento, kad paminklas būtų perduotas ar įtrauktas į mūsų apskaitą, neturime. Tad dabar ir sprendžiama, kam galėtų ir turėtų teisiškai priklausyti paminklas. Jeigu bus nutarta, kad mums, tuomet mums“, – sakė ji.

Rašytojo biustas Kaune šalia tuometinio jo muziejaus pastatytas 1959 metais.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba rugsėjo viduryje pritarė sprendimui nukelti centre stovinčią P. Cvirkos skulptūrą.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadas, kad P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje „aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis“, o jo kolaboravimas „sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui“.

Paveldosaugininkų sprendimas įtraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos skverą į saugomų kultūros vertybių registrą turėtų nuraminti dalį visuomenės, sako kultūros ministras Simonas Kairys.

„Pirmiausia, tai yra labai pozityvu, kad šis skveras yra, jau dabar labai aišku, saugomas valstybės, kaip paveldo objektas. Tai turėtų nuraminti dalį visuomenės, kalbant apie patį paminklą ir jo teisinės apsaugos atšaukimą, kaip paveldo objektui. Tai, turbūt, šiek tiek nuramins ir garantuos, kad ši vieta išliks tikrai visuomenės poreikiams, nebus kažkaip užstatyta, parduota ir panašiai“, – sakė S. Kairys.

Jo teigimu, ministerijai skveras rūpės „tiek, kiek atitiks paveldo reikalavimus“, o dėl pačios vizijos, kaip skveras turėtų būti vystomas, turėtų apsispręsti savivaldybė.

S. Kairys sako, jog pritartų bet kokiai idėjai, bet jų realizavimui pirmiausia reikia „išspręsti ideologinio monumento klausimą“, turėdamas omenyje P. Cvirkos paminklo nukėlimą.

Paveldosaugininkai antradienį įtraukė P. Cvirkos skverą į saugomų vertybių registrą – to prašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Savivaldybės vadovai BNS teigė dar nesusipažinę su sprendimu ir komentarus dėl skvero tolesnio likimo žada pateikti vėliau.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius BNS teigė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė vertingąsias skvero savybes, tarp jų – takų tinklas, reljefas, akmeninės sienelės, akmeniniai laiptai, pati skvero planavimo kompozicija.

Prieš tai, rugpjūčio pabaigoje, ekspertai iš kultūros vertybių registro išbraukė dešimtmečius diskusijų kėlusį paminklą P. Cvirkai, kūrinio nukėlimui pritarė ir sostinės taryba. Paminklą Vilniaus valdžia tikisi nukelti dar šiemet ir vėliau perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantys nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: treji G. Nausėdos prezidentavimo metai – kas nuveikta?