Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė tokioms Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Kasparo Adomaičio ir aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlomoms Architektūros įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 35 parlamentarai. Projektas, įveikęs svarstymą komitetuose, į Seimo salę turėtų sugrįžti pavasarį.
„Architektūros projektų nagrinėjimas Regioninėje architektūros taryboje yra ypač svarbus projektų kokybės kontrolei, tačiau dabartinė šių tarybų darbo apmokėjimo tvarka nesudaro visapusiškų galimybių vystytojams ir bendruomenėms siekti, kad tarybos įvertintų siūlomus projektus“, – teigia įstatymo pataisų iniciatorius Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas architektas Lukas Rekevičius teigia, kad šiuo metu klausimo svarstymo Regioninėje architektūros taryboje kaina svyruoja nuo 700 iki 1000 eurų. Dėl tokių didelių kaštų ne visos suinteresuotos pusės turi galimybes kreiptis dėl architektūrinių klausimų svarstymo.
„Tai yra didelė suma, kurios sau negali leisti regioninių parkų direkcijos, visuomeninės organizacijos ar tiesiog pačios bendruomenės – visi tie, kurie susiduria su praktiniu klausimu, ar architektūra yra gera ir kokybiška, ar ne. Suteikti šiam įrankiui galimybę būti naudojamam plačiau yra labai svarbu, nes jis padeda ginti viešąjį interesą ir reikalauti kokybės“, – sako L.Rekevičius.
Parlamentaras K.Adomaitis pabrėžia, kad Regioninių architektūros tarybų pateiktos viešos rekomendacijos padeda spręsti probleminius statinių projektavimo ir teritorijų planavimo atvejus, viešinti ir skaidrinti šiuos procesus. „Skiriant valstybės finansavimą Regioninių architektūros tarybų posėdžiams, tiek bendruomenės, tiek valstybės įstaigos, tiek patys vystytojai būtų labiau suinteresuoti projektus svarstyti šiose tarybose“, – teigia Laisvės frakcijos narys.
Anot L.Rekevičiaus, valstybės finansavimas padėtų padengti sąmatą, vienam tarybos posėdžiui siekiančią apie 2000 eurų. Besikreipiantieji padengia tik dalį šios sumos – daugiau nei pusę RAT veiklos finansuoja pačių architektų sunešti nario mokesčiai. „Galbūt būtų teisingiau ir sąžiningiau, jei tai būtų daroma valstybės sąskaita, nes gera architektūra yra valstybės, tai yra visų mūsų, prioritetas?“ – klausimą kelia Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.
