Pristatė oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno: jeigu toks iškiltų, sostinės oro uostas būtų uždarytas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją. Naujasis oro uostas taptų atskiru miestu, kuris vystytųsi per tris etapus iki 2075 metų. MadeinVilnius.lt portalas pakalbino studentę ir sužinojo, kaip galėtų atrodyti naujas oro uostas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe sukūrė naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno viziją.<br>Vizual.
Daugiau nuotraukų (8)

Aneta Kurowska, www.madeinvilnius.lt

Dec 20, 2021, 12:47 PM, atnaujinta Dec 20, 2021, 1:09 PM

Infrastruktūra

Baigiamojo darbo vadovas – architektūros katedros profesorius Gintaras Čaikauskas. Savo darbe studentė pabrėžia, kad oro uostui svarbu palikti galimybę vystytis: prisitaikyti prie naujų technologijų ir tendencijų. Oro uostas turėtų iškilti Kaišiadorių savivaldybėje. Vietą oro uostui mergina pasirinko remdamasi Lietuvos Respublikos bendruoju planu ir Kaišiadorių bendruoju planu.

„Dabar dažnai oro uostai yra įrengiami maksimaliai valandos atstumu iki pagrindinių miestų. Kaišiadorys yra gana patogus abiem miestams. Sklypas yra ganėtinai arti geležinkelio stoties, o netoli yra automagistralė Vilnius-Kaunas“, – pasakoja studentė.

Į oro uostą galima būtų atvykti traukiniu, nuosavu automobiliu, taksi arba autobusu. Numatoma, kad oro uostas bus prijungtas prie „Rail Baltic“ geležinkelio atkarpos.

Oro uoste būtų vienas pagrindinis keleivių terminalas ir vienas lėktuvų pakilimo takas. Projekto autorė numatė, kad takas būtų nei per trumpas, nei per ilgas ir pritaikė europinius standartus.

Technologijos

Projektas parengtas pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos prognozes. Dar prieš pandemiją organizacija skaičiavo, kad keleivių srautai kasmet augtų 2 proc. Kuriant projektą buvo svarbu atsižvelgti į tai, kad keleivių srautai galės didėti, todėl būtina užtikrinti vietos potencialiai plėtrai.

„Projektuojant oro uostą svarbu įvertinti ne pirmus jo metus, o žiūrėti į ateitį. Būtina įvertinti srautus ir numatyti, kad srautų skaičius gali didėti, o pačios technologijos keistis. Svarbu įvertinti, kad plėstųsi pati teritorija. Dabar dažniausiai aplink oro uostus kuriasi miestai. Dėl urbanistinių sprendinių dabartinis Vilniaus oro uostas neturi galimybės vystytis“, – sako Ieva.

Naujos technologijos gali smarkiai paveikti ne tik oro uosto plėtrą, bet ir tai, kaip jis galėtų atrodyti. Anot projekto autorės ateityje galėtų nebelikti pasų patikros punktų, o žmonės būtų skenuojami vos tik įėję pro vartus. Jau dabar stengiamasi taip išnaudoti technologijas, kad oro uoste greitėtų keleivių aptarnavimas.

Trijų etapų projektas

Oro uostas vystytųsi per tris etapus, kiekvienas etapas – 25 metai. Pirmas etapas galėtų prasidėti jau 2025 m. ir pasibaigtų 2050. Antras etapas vyktų iki 2075 m. o trečias plėtros etapas prasidėtų jau 2075 metais.

„Projektas yra paskirstytas į tris etapus kas 25 metus. Pirmas etapas yra panašus į dabartinius oro uostus, nes lėktuvai kol kas nesikeičia, naujas technologijas dar bijoma įsileisti. Labiau vertinau keleivių kiekį ir kad jiems būtų patogu atvykti, jie turėtų daugiau erdvės. Antruoju etapu atsirastų oro uosto pratęsimas. Čia įvertinau, kad lėktuvai bus jau visiškai elektriniai, gal atsirastų gyvenamųjų namų. Trečiasis etapas yra visiškai futuristinis: lėktuvai leistųsi vertikaliai ir taip galima būtų kitaip panaudoti jau nebenaudojamą pakilimų taką“, – dalinasi projekto autorė.

Pirmasis etapas

Šalia oro uosto pirmu etapu statomos automobilių stovėjimo aikštelės, viešbučiai, autobusų stotis, papildomi administraciniai pastatai. Taip pat oro uosto teritorijoje numatomas krovinių terminalas, angarai, ir gaisrinės pastatai. Teritorija pritaikoma patogiam dronų ir kitų skraidančių mažų transporto priemonių patekimui į teritoriją.

Antrasis etapas

Oro uosto terminalas yra plečiamas, pritaikomas pilnai elektriniams lėktuvams. Toliau vystomas oro uosto miestas, atsiranda papildomos funkcijos. Numatomas papildomos aikštelės į terminalą atvykstančių keleivių transporto priemonėms. Esant galimybei į teritoriją integruojama hyperloop trasa. Dėl sumažėjusios taršos galimybė šalia oro uosto toliau plėtoti ūkines veiklas, tokios veiklos galėtų aptarnauti oro uosto poreikius taip skatinant vidinę ekonomiką.

Trečiasis etapas

Trečiame etape daroma prielaida, jog komerciniai lėktuvai galės leistis vertikaliai. Nors tokia galimybė niekur nėra aptarinėjama dėl didelių kuro sąnaudų. Oro uosto miestas vystosi pagal poreikius.

Architektūra

Tai būtų trijų aukštų pastatas. Pirmame planuojamos atvykstančių keleivių salės su komercija, bagažo paskirstymo patalpos, administracija, prekių pristatymo ir sandėliavimo erdvės, techninės patalpos. Antrame aukšte būtų išvykstančių keleivių salė, kur vyktų keleivių registracija ir bagažo atidavimas, bei komercijos kioskai. Šiame aukšte projektuojamas keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas, administracijos patalpos. Trečias aukštas skirtas išvykstantiems keleiviams. Čia vykdoma bendra visų keleivių patikra su biometriniais vartais. Už vartų numatoma komercija, kavinės, vaikų žaidimo kambariai.

Oro uostas yra gamtinėje aplinkoje, kas inspiravo projekto autorę, kuri ieškojo lengvų ir organiškų formų. Šoniniai pastato fasadai bei interjeras yra ateities lėktuvų sparnų formų, o tūris atkartoja lėktuvo formas. Autorė siekė išsaugoti aplinkinius miškus. Patalpos yra planuojamos taip, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios dienos šviesos.

Primename, kad jau anksčiau „Susisiekimo ministerija“ pasidalino mintimis pastatyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno. Jeigu toks oro uostas ateityje iškiltų, Vilniaus oro uostas būtų uždarytas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.