Visai šalia mūsų – išskirtinė traukos vieta: po vienu stogu telpa šimtametės sienos ir moderniausios technologijos

Jokių langų ar durų – tiktai griuvėsiai. Iš jų pagal architekto Pėterio Blūmo sumanymą per trejus metus Duobelės pilis buvo prikelta antram gyvenimui.

Dujinis šildymo katilas įrengtas ant pilies koplyčios stogo.<br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Dujinis šildymo katilas įrengtas ant pilies koplyčios stogo.<br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Komunikacijos atsidūrė archeologų ne taip seniai atrastame rūsyje.<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos atsidūrė archeologų ne taip seniai atrastame rūsyje.<br>T.Bauro nuotr.
Pasak U.Krūzės, iš pradžių niekas nė neįtarė, kad pilis turi didžiulę paslaptį – žemėmis užverstus rūsius.<br>T.Bauro nuotr.
Pasak U.Krūzės, iš pradžių niekas nė neįtarė, kad pilis turi didžiulę paslaptį – žemėmis užverstus rūsius.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis architekto sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis architekto sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Pasak U.Krūzės, iš pradžių niekas nė neįtarė, kad pilis turi didžiulę paslaptį – žemėmis užverstus rūsius.<br>T.Bauro nuotr.
Pasak U.Krūzės, iš pradžių niekas nė neįtarė, kad pilis turi didžiulę paslaptį – žemėmis užverstus rūsius.<br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis architekto sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis architekto sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos atsidūrė archeologų ne taip seniai atrastame rūsyje.<br>T.Bauro nuotr.
Komunikacijos atsidūrė archeologų ne taip seniai atrastame rūsyje.<br>T.Bauro nuotr.
2021-ųjų gruodis – pirmoji atnaujintos pilies žiema. Dujinis šildymo katilas įrengtas ant pilies koplyčios stogo.<br>T.Bauro nuotr.
2021-ųjų gruodis – pirmoji atnaujintos pilies žiema. Dujinis šildymo katilas įrengtas ant pilies koplyčios stogo.<br>T.Bauro nuotr.
Ties stogo perimetru sienos uždengtos fibrobetonu – specialia medžiaga, kuri praleidžia vėją, todėl lietaus vanduo bei sniegas nebeturi ardančios galios.<br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Ties stogo perimetru sienos uždengtos fibrobetonu – specialia medžiaga, kuri praleidžia vėją, todėl lietaus vanduo bei sniegas nebeturi ardančios galios.<br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Visos komunikacijos buvo užkeltos ant pilies stogo.<br>T.Bauro nuotr.
Visos komunikacijos buvo užkeltos ant pilies stogo.<br>T.Bauro nuotr.
Duobelės miestas turi išskirtinę traukos vietą – pernai rudenį baigta atnaujinti ir lankytojams atidaryta pilis. Nuotraukoje - pilis 2021-ųjų gruodį. <br>T.Bauro nuotr.
Duobelės miestas turi išskirtinę traukos vietą – pernai rudenį baigta atnaujinti ir lankytojams atidaryta pilis. Nuotraukoje - pilis 2021-ųjų gruodį. <br>T.Bauro nuotr.
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br> Duobelės pilies muziejaus nuotr. 
Duobelės miestas turi išskirtinę traukos vietą – pernai rudenį baigta atnaujinti ir lankytojams atidaryta pilis. Nuotraukoje - pilis 2021-ųjų gruodį. <br>T.Bauro nuotr.
Duobelės miestas turi išskirtinę traukos vietą – pernai rudenį baigta atnaujinti ir lankytojams atidaryta pilis. Nuotraukoje - pilis 2021-ųjų gruodį. <br>T.Bauro nuotr.
Duobelės miestas turi išskirtinę traukos vietą – pernai rudenį baigta atnaujinti ir lankytojams atidaryta pilis. Nuotraukoje - pilis 2021-ųjų gruodį. <br>T.Bauro nuotr.
Duobelės miestas turi išskirtinę traukos vietą – pernai rudenį baigta atnaujinti ir lankytojams atidaryta pilis. Nuotraukoje - pilis 2021-ųjų gruodį. <br>T.Bauro nuotr.
Pilies bokštas yra specialiai uždengtas stogu, o tai dariusi Lenkijos restauratorių komanda jo plytas sutvirtino milimetras po milimetro.<br>T.Bauro nuotr.
Pilies bokštas yra specialiai uždengtas stogu, o tai dariusi Lenkijos restauratorių komanda jo plytas sutvirtino milimetras po milimetro.<br>T.Bauro nuotr.
2021-ųjų gruodis. Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br>T.Bauro nuotr.
2021-ųjų gruodis. Pagrindinis architekto P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko iš pilies, ir sykiu sukurti vietą, kurioje būtų galima rengti parodas. <br>T.Bauro nuotr.
 Griuvėsiai virto daugiafunkciniu centru. <br>T.Bauro nuotr.
 Griuvėsiai virto daugiafunkciniu centru. <br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Apr 19, 2022, 6:17 AM

Lietuviams iki Duobelės Latvijoje netoli – nuo pasienyje esančios Žagarės iki šio kaimynų miesto maždaug 40 kilometrų.

Šis miestas turi išskirtinę traukos vietą – pernai rudenį baigta atnaujinti ir lankytojams atidaryta Duobelės pilis. Jos restauracijos projektas pernai buvo pripažintas geriausiu Latvijoje.

„Pilies ir jos koplyčios būsena buvo apgailėtina. Vis dėlto Duobelės savivaldybei pavyko ją išgelbėti.

Tai, kam buvo rengiamasi du dešimtmečius, pagal architekto P.Blūmo sumanymą buvo padaryta per pastaruosius kelerius metus“, – sakė Duobelės pilies muziejaus atstovė Undynė Krūzė.

Reikliausi – ugniagesiai

Pasak architekto P.Blūmo, idėja, kaip išgelbėti Duobelės pilies likučius, atsirado 2004-aisiais, ir per šešerius metus projektas buvo parengtas ir suderintas.

Tačiau koją pakišo pinigų stygius – vietos savivaldybė negalėjo jo finansuoti, todėl jis ilgam buvo padėtas į šalį.

„Aplinkybės pasikeitė, 2016-aisiais projektą atnaujinome, išsamiau parengėme techninius sprendimus. O kaip manote, kas buvo sunkiausia? Tai – priešgaisrinė sauga.

Ugniagesiai buvo labai tolerantiški, supratingi, bet ir labai reiklūs. Nes tai visapusiškai netradicinis projektas, jame ypač daug dėmesio teko skirti infrastruktūrai“, – kalbėdamas apie įveiktą darbą sakė P.Blūmas.

Duobelės pilies muziejus saugo nuotraukas, liudijančias, kaip pilis ir jos koplyčia atrodė prieš ketverius metus. Tai buvo griuvėsiai.

Keletas istorijos štrichų

Livonijos ordino mūrinė pilis Duobelėje – valstybinės reikšmės kultūros paminklas. Jos griuvėsiai dunkso ant Žiemgalių piliakalnio ties Bėrzės upe.

Tai vieta, kur dar XIII a. žiemgaliai pasistatė savo pirmąją pilį, – jie čia gyveno maždaug nuo V a. Žiemgaliai 1279–1289 metais atrėmė šešias Livonijos ordino apsuptis, kol galop buvo priversti trauktis. O tai darydami 1289-aisiais sudegino pilį.

Livonijos ordinas sudegintos medinės pilies vietoje 1335 metais pradėjo statyti pilį iš granito – sektorių po sektoriaus. Vėliau prie jos buvo pristatyta koplyčia, įrengtas parkas.

Būtent pilies koplyčia pastaruoju metu ir buvo išgelbėta nuo griaunančios laiko galios.

Pilies sienoms – kone 700 metų. Todėl viso to, ką padarė architektas, anot U.Krūzės, nereikėtų laikyti restauravimu, geriau konservacija.

„Pagrindinis P.Blūmo sumanymas buvo išsaugoti tai, kas dar liko, ir kartu sukurti papildomos vertės – sukurti vietą, kur galima rengti parodas, amatų dienas, kamerinius koncertus.

Taip griuvėsiai virto daugiafunkciu centru: po vienu stogu atsidūrė šimtametės sienos ir moderniausios technologijos.

Visa tai tarpusavyje puikiai dera: granito akmenų sienos ir pilkas pilies koplyčios grindinys.

Architektas tai vadino industriniu minimalizmu.

Jis interjere naudojo neutralias medžiagas, kad jos nešokiruotų.

Iš pilko metalo išvedžiota vėdinimo infrastruktūra šį pastatą padarė funkcionalų“, – paaiškino U.Krūzė.

Katilas – ant stogo

Svarbu ir tai, kad projektuotojai parinko moderniausias technologijas, o visas inžinerines komunikacijas užkėlė ant stogo. Taip ant jo atsidūrė ir dujinis šildymo katilas.

Dar viena svarbi detalė yra tai, kad ties stogo perimetru esančios akmeninės sienos uždengtos fibrobetonu – specialia medžiaga, kuri praleidžia vėją, todėl lietaus vanduo bei sniegas nebeturi ardančios galios.

„Visas stogo perimetras sumūrytas iš akmenų, bet bokštas – iš plytų. Šimtmečius jis stovėjo nepridengtas, todėl plytas draskė šaltis ir ledas.

Tuomet, kai rengiant pirmąjį projektą prie jų prisilietė specialistai, jos ėmė byrėti lyg smėlis.

Todėl bokštas dabar yra specialiai uždengtas stogu, o tai dariusi Lenkijos restauratorių komanda plytas milimetras po milimetro sutvirtino“, – pasakojo Undynė.

Pasak jos, iš pradžių niekas nė neįtarė, kad pilis turi didžiulę paslaptį. Tuomet, kai 2008-aisiais buvo pradėti archeologiniai kasinėjimai, aptiktas tikras lobis – nuo XIV a. išlikę rūsiai.

„Dabar šiame požeminiame aukšte esame įrengę rūbinę bei mažąją parodų salę. Taigi čia gyvena menas. Ateityje bus įrengta nuolatinė ekspozicija – informacija apie Žiemgalą ir archeologiją“, – sakė U.Krūzė.

Iš viso pilies išsaugojimo projektas kainavo daugiau kaip 3,2 mln. eurų. Ir jų apie milijoną eurų gauta iš ES fondų, likusi suma buvo skirta iš Latvijos valstybės, Duobelės savivaldybės biudžetų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.