Salėje išdidinta scena
„Salė pasikeitė gana stipriai, išoriniai kontūrai, lubos išliko autentiškos, tačiau gerokai išdidinta scena, kas kino teatrui nėra būdinga“, – sakė architektas Gintaras Prikockis. Pasak architekto, šiek tiek pasikeitė salės dizainas, atsirado autentiškas skliautas su rombinėm briaunuotom sijom, kurios paryškinto apšvietimu.
Pasak Kino namų „Romuva“ direktorės Rūtos Mašanauskaitės, tokios apimties nišiniam žiūrovui skirto kino salė yra pakankama, nes į didesnes sales surinkti žiūrovų Kaune nėra paprasta. Tarpukariu Kaune veikusiame kino teatre buvo suprojektuota net 700 sėdimų vietų salė, tačiau pasikeitę žiūrovų įpročiai trasformuoja ir kinui skirtas erdves.
R. Mašanauskaitė džiaugėsi, kad nuo šiol įstaigoje galės būti organizuojami ir kiti scenos renginiai, planuojama, kad čia pastovius pasirodymus trečiadieniais rengs Kaune veikiantis šokio teatras „Aura“, galbūt įsikurs mažesni, savo scenos neturintys teatrai.
Vyks ir edukacijos
Renovuotame pastate įrengta ir antra salė, kurioje gali tilpti iki 50 kino žiūrovams pritaikytų mobilių kėdžių. Atidarymo dieną salėje išdėlioti sėdmaišiai, ant kurių penktadienio vakarą ir šeštadienio naktį panorusieji galės peržiūrėti 1940 m. balandžio 18 d. „Romuvos“ atidarymo proga rodytą klasikinį filmą „Didžioji meilės simfonija“.
Iki paryčių vyksiančio naktinio filmų maratono žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai“ premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė“, festivalyje „South by Southwest“ kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa. Šie filmai šmaikščiai ir ironiškai pasakoja netikėtas paprastų žmonių istorijas.
Pasak R. Mašanauskaitės, rekonstruotu kino teatru renginių organizatoriai domisi labai aktyviai, į teatrą jau sugrįžo nišinio kino festivaliai, o renginių tinklelis jau užpildytas iki pat rudens pabaigos. Teatro erdvėse ketinama rengti kino festivalius, konferencijas, koncertus. Taip pat Kino namuose įrengtos erdvės edukacijoms.
Kainavo 2 mln eurų
Kauno miesto savivaldybės laikinasis administracijos direktorius Tadas Metelionis BNS teigė, kad rekonstrukcija, trukusi nuo 2017 metų gegužės iki šio pavasario, atsiėjo apie 2 mln. eurų. Už šiuos pinigus sutvarkytas ir pastato fasadas, atnaujintos inžinerinės ir vėdinimo sistemos, sutvirtintos konstrukcijos, sumontuotos naujos akustinės dangos, restauruoti langai, durys, kitos autentiškos paveldosauginės art deco stiliaus detalės. Teatras pritaikytas ir neįgaliesiems, įrengti keltuvai.
„Kai pradėjome darbus viskas buvo, švelniai tariant, apleista, bet darėme tyrimus, tų tyrimu metu pamatėme, kad pagrindinės salės skliautas įdubęs“, – pasakojo architektas G. Prikockis.
Pasak architekto, būtent dėl avarinės būklės skliauto kino teatras buvo uždarytas nedelsiant, užsitęsė ir planuoti rekonstrukcijos darbai.
Seniausias kino teatras
„Romuvos“ pastato istorija prasidėjo dar 1938 metais, kai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai įsigijo sklypą Laisvės alėjoje ir vos po kelerių metų, 1940-ųjų balandį, atidarė kino teatrą „Romuva“. Tarpukariu jis pripažintas erdviausiu, moderniausiu ir originalumu pralenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriuos Baltijos šalių kino teatrus.
2015 metais pastatui suteiktas Europos paveldo ženklas, o šiuo metu jis – vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Daugiau nei aštuonis dešimtmečius veiklos metų skaičiuojantis kino teatras tapo ne tik kokybiško kino bei renginių erdve, bet ir daugelio kauniečių yra minima, kaip susitikimų, pasimatymų bei susipažinimo vieta.
